Ne šiaip pinigus iš kortelės, bet paskolas išduodantys aparatai jau atsirado kai kuriuose Maskvos ir Sankt Peterburgo prekybos centruose.
Iš pirmo žvilgsnio tokia paslauga atrodo visai patraukli. Kelis tūkstančius rublių iki atlyginimo panorusiam pasiskolinti piliečiui jau nebereikia traukti į banko skyrių, pildyti paraiškos ir laukti atsakymo.
Viskas paprasta: į bankomatą panašus įrenginys nuskenuoja pasą, jo savininkas įrašo norimą paskolos dydį ir mobiliojo telefono numerį, per porą minučių patikrinama kredito istorija.
Jei ji derama, į telefoną atsiunčiama žinutė su kodu, kurį suvedus į kreditomatą išlenda pageidaujama suma.
Aišku, šiuos pinigus reikia grąžinti. Ir gerokai daugiau. Pavyzdžiui, skolintis tūkstantį rublių (beveik 14 eurų) trims savaitėms kainuoja 357 rublius (4,8 euro). Nori dešimties tūkstančių – turėsi grąžinti 2520 rublių daugiau (atitinkamai 135 ir 40 eurų).
Apskaičiavus gali pasišiaušti plaukai, nes metinės palūkanos siekia nuo 400 iki 760 procentų.
Tačiau klientų jau atsiranda.
Tuo metu Ekonomikos plėtros ministerija skambina pavojaus varpais dėl augančio paskolų burbulo.
Po 2014–2015 metais pastebėto nuosmukio kreditų jau ketverius metus išduodama vis daugiau. 2017 m. vartojimo paskolų portfelis išaugo 17 proc., pernai – 23 proc., o šiemet per pirmąjį pusmetį – 24 proc.
Ministerijos nuomone, tai turės skaudžių ir socialinių, ir ekonominių pasekmių, nes paskolų našta didėja kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos.
Tad jau pernai kiekvienai Rusijos šeimai teko vidutiniškai 234 tūkst. rublių (3,15 tūkst. eurų) kreditų – daugiau negu pusmečio vidutinis atlyginimas.
Centrinis bankas ėmėsi veiksmų, kad komerciniai bankai nedalytų kreditų į kairę ir į dešinę. Tuo metu greitųjų kreditų įmonės kol kas nepažabotos.
