Jo teigimu, šiuo metu lengviau administruoti skolas tų emigrantų, kurie yra išvykę ir dirba ES valstybėse. Pateikus pažymą apie gaunamą atlyginimą užsienyje, sako R. Karbauskis, skola anuliuojama.
„Yra didesnė problema – ir įstatymo projektą mes dabar tvarkysime – dėl tų žmonių, kurie yra ne ES šalyse gyvenantys. Šiuo atveju jokios pažymos nepadėtų, skola vis tiek liktų. Reikia sutvarkyti šitą problemą“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių, gyvenančių ne ES šalyse, skolų administravimas turi būti geriau administruojamas kuo skubiau, ypač artėjant „Brexit“ scenarijui.
„Aiškėja iš politinio proceso, kad „Brexit“ tikriausiai bus be sutarties, nes, atrodo, naujasis Didžiosios Britanijos premjeras neketina kovoti dėl sutarties. (...) Tai reiškia, kad gali būti, jog
po keleto mėnesių mes turėsime šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra išvykę ir nebe į ES šalį. (...) Reiškia, kad nebegalės veikti ta sistema, kada tu grįžti, parodai, kad gavai pajamas, ir tokiu atveju tavo skola anuliuojama. Reikia suspėti sutvarkyti šitą reikalą iki to momento, kad tie žmonės, jei grįš, galėtų įrodyti, kad jie pajamas turėjo“ – kalbėjo R. Karbauskis.
po keleto mėnesių mes turėsime šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra išvykę ir nebe į ES šalį. (...) Reiškia, kad nebegalės veikti ta sistema, kada tu grįžti, parodai, kad gavai pajamas, ir tokiu atveju tavo skola anuliuojama. Reikia suspėti sutvarkyti šitą reikalą iki to momento, kad tie žmonės, jei grįš, galėtų įrodyti, kad jie pajamas turėjo“ – kalbėjo R. Karbauskis.
Pasak LVŽS pirmininko, siekiama išsiaiškinti kitų šalių praktiką administruojant skolas.
„Bus kreipiamasi į kitas valstybes – Estiją, Latviją, Lenkiją, žiūrint, kaip jie tą klausimą sprendžia ir tvarkosi su skolų išieškojimu ir administravimu“, – pridūrė R. Karbauskis.
Tuo tarpu „Sodros“ vadovė J. Varanauskienė patvirtino, kad tiems asmenims, kurie turėjo prievolę mokėti įmoką ir jos nesumokėjo, skola lieka, o sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė priminė apie PSD mokesčio esmę.
„Tai nėra privatus draudimas, tai nėra mano individualus draudimas. Tai yra mūsų visų, kaip Lietuvoje gyvenančių žmonių, bendruomenių, solidarumo mokestis. (...) Ir pasakyti kažkokiai grupei, kad mes nurašome skolas ir leidžiame nemokėti to mokesčio, yra netikslinga“, – aiškino K. Garuolienė.
Bus ieškoma būdų, kaip palengvinti skolų naštą tiems, kurie neišgalės iškart susimokėti skolos, kai grįš į Lietuvą, sako K. Garuolienė.
„Kol kas mes ieškome kitų šalių patirties, kaip galėtume išspręsti grįžimo į sveikatos draudimą temą, ir suvokiame, kad ta skola kai kuriems žmonėms gali būti didelė, kai jie norės grįžti į tą sistemą. (...) Galvosime, kaip išspręsti“, – pridūrė „Sodros“ vadovė.
Jai pritarė ir Valstybinės ligonių kasos vadovas G. Kacevičius. Jis pabrėžė, kad net ir turint skolų, žmogui būtinoji pagalba Lietuvoje visada bus suteikta.
„Niekas neleis gatvėje numirti, bet tai nėra šios problemos sprendimas. Galvosime dėl įstatymo pakeitimo ta prasme, galbūt tai yra tik svarstymas, bet galvojame atsieti teisę į sveikatos priežiūrą, kurią garantuoja draudimas, nuo tos skolos. Žmogui pagalbos neatsakyti, bet skolą jis vis tiek turės grąžinti“, – aiškino G. Kacevičius.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 36,7 tūkst. ilgalaikių skolininkų, kurių nėra Lietuvoje, o vienas jų vidutiniškai skolingas apie 1,5 tūkst. eurų PSD mokesčio. „Sodra“ ilgalaikiais skolininkais pripažįsta skolininkus, kurių ketvirtus metus neberanda Lietuvoje, tad laiko emigravusiais. Tačiau, jeigu jie savo išvykimo nėra deklaravę, atitinkamai – nėra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Todėl skola didėja ir šiuo metu kas mėnesį prisideda po 39 eurus. PSD įmoka nuo 2020 m. sausio 1 d. dar labiau padidės dėl didinamos minimalios mėnesio algos – kitais metais PSD įmoka sieks net 42 eurus per mėnesį.
Dainora Karklytė
