Kaip praneša Statistikos departamentas, palyginti su liepa, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau. Tačiau šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino truputį blogiau.
Rugpjūtį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei liepą: 26 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 17 proc. – kad pablogėjo (liepą – atitinkamai 27 ir 19 proc.).
28 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams, kaip baldai ar buitinė technika, ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 15 proc. – mažiau (liepą – atitinkamai 26 ir 16 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su liepa, buvo šiek tiek pesimistiškesnės: 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (liepą – atitinkamai 25 ir 10 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 35 proc. gyventojų teigė, kad padėtis gerės, 13 proc. – kad blogės (liepą – atitinkamai 36 ir 14 proc.).
Kaip praneša Statistikos departamentas, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė 7, kaime – 6. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu, kaime – tiek pat sumažėjo.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, padaugėjo miesto gyventojų, geriau vertinančių savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių ir ketinančių padidinti išlaidas didesniems pirkiniams. Tačiau nuo 37 iki 33 proc. sumažėjo miesto gyventojų dalis, mananti, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių gerės.
Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir planavo mažiau išleisti didesniems pirkiniams.
Per metus (2019 m. rugpjūtį, palyginti su 2018 m. rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėnesių jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 19 iki 26 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 27 iki 17 proc.
Gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 30 iki 35 proc.
Gyventojų, manančių, kad gerės namų ūkio finansinė padėtis, dalis per metus padidėjo nuo 22 iki 24 proc.
Rugpjūtį 28 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 15 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 27 ir 18 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesius, rugpjūtį, kaip ir liepą, kas trečias gyventojas (33 proc.) teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 22 proc. – kad pablogėjo (liepą – 21 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 48 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (liepą – 46 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 7 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 47 proc. gyventojų, 17 proc. – teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (liepą – atitinkamai 46 ir 18 proc.).
Lukas Blekaitis
