"Lietuvoje BVP pyrago dalis, tenkanti darbo užmokesčiui, – didžiausia per 20 metų, tačiau vis dar mažesnė nei ES vidurkis... Jei darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje būtų lygus ES vidurkiui, vidutinis darbo užmokestis būtų 8,8 proc. didesnis, t.y. vietoje esamų 818 eurų į rankas, galėtų būti 890 eurų", – feisbuke rašė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, trys sektoriai paaiškina kone visą Lietuvos atsilikimą (8,4 iš 8,8 proc.) nuo ES vidurkio: transporto sektorius, kuriame darbo užmokestis būtų net 46 proc. didesnis, jei darbo užmokesčio ir BVP santykis būtų kaip ES vidurkis, pramonės sektorius (būtų 23 proc. didesnis) ir prekybos sektorius (21 proc.).
"Visų likusių ekonomikos sektorių darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje jau dabar yra labai artimas ES vidurkiui, tad šiuose sektoriuose darbo užmokestis galės augti ne sparčiau nei augs produktyvumas. Kitu atveju, Lietuva rizikuotų prarasti tarptautinį konkurencingumą", – rašė Ž. Mauricas.
Kaip ELTA jau rašė, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 eurus, o neto (atskaičius mokesčius) siekė 871,8 euro.
Bruto užmokestis, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,1 proc., neto – 1,9 proc., praneša Statistikos departamentas.
Lukas Blekaitis
