Į Vakarų Londone esančią „Alminta“ parduotuvę Daiva su Gintu (pavardė redakcijai žinoma - red.) užsuka kiekvieną kartą, kai susiruošia apsipirkti į Haunslou rajoną. Jame galima rasti visko, ko širdis geidžia: lietuviškų, lenkiškų, ukrainietiškų, azijietiškų prekių. Mane lydėję lietuviai mėgsta užsukti į indiško maisto užkandinę, turkų parduotuvėje nusipirkti šviežios mėsos ar žuvies, ten pat – ir šviežių vaisių.
Sovietinės nostalgijos ištikti arba smalsumo vedami gali užklysti į parduotuvę, kurios kraujo raudonumo iškaboje puikuojasi pavadinimas „SSRS“, o viduje sukinėjasi rusiškai kalbantys darbuotojai.
Pirko silkės ir šaltienos
Tačiau tik lietuviškoje „Almintoje“, vietinių dar vadinamoje Alinos parduotuve, galima rasti tai, ką mėgsta ir Daiva, ir jos šeimos vyrai – sutuoktinis ir sūnus.
Sentimentų šiai prekybos vietai Daivos ir Ginto šeimai kelia ir tai, kad tiek parduotuvės savininkė Alina, tiek Daivos šeima yra kilę iš Alytaus. Besisukinėjant tarp prekystalių galima sutikti ir ne vieną iš Lietuvos atklydusį pažįstamą.
„Čia nuolat perku silkės, vyras prašo parnešti lietuviškos šaltienos ir nealkoholinio alaus“, – rinkdamasi šias prekes, pasakojo maždaug prieš du dešimtmečius emigraciją pasirinkusi Daiva.
Nedidelis, maždaug 200 g įdarytos silkės ir kiek didesnis šaltienos indeliai kainavo maždaug po 2 svarus.
Neretai į namus keliauja ir tamsi duona, kurios kilogramas svyruoja iki 2 svarų. Atriekta iš didelio kepalo ji dar ilgai kvepia namuose. Daivai ir jos šeimai ypač patinka lietuviška duona su grūdais. Neretai jos įdeda į lauknešėlį, kurį vyras nešasi į darbą.
Dar jie mėgsta lietuviškus varškės sūrelius. Čia – gausus jų pasirinkimas. Jų kaina svyruoja tarp 0,5-0,6 svaro.
Lenkiška melodija
O štai kefyrą, kurio visada turi būti šaldytuve, jie mieliau perka lenkiškoje parduotuvėje. Gerokai didesniame nei „Almintos“ plote prekių pasirinkimas primena garsiųjų Suvalkų parduotuves.
Pikantiškas „Kujawiak“ pavadinimas daugeliui kelia smalsumą. Kaimynystėje gyvenančios lenkės Gintas kartą paklausė, ką gi tai reiškia, ir paskui smagiai visi kvatojo, nes šis žodis išvertus į lietuvių kalbą reiškia melodiją.
Žiūrint į etiketes tik lietuviškoje, tiek lenkiškoje, tiek ukrainiečių įkurtose parduotuvėse kainos labai panašios kaip Lietuvoje.
Panašiai kainuoja ir iš Lietuvos ar Latvijos per Britanijoje veikiantį didmenos tinklą „Lithuanica“ atkeliavę grikiai, miltai ir kiti produktai. Sakytum, kad kaina ta pati, tik čia ji svarais, o pas mus – eurais.
Anksčiau, kai svaro kursas buvo gerokai aukštesnis, kainų skirtumas buvo akivaizdus, dabar, jam riedant žemyn, jos kone prilygsta eurui.
Alkanas neliks
Haunslou rajone kiekviename žingsnyje pilna mažų kavinaičių, kuriose gali užkąsti ir už vieną svarą, ir prisikirsti už kelis. Porcija per kraštus iš lėkštės besiverčiančių makaronų, burnoje tirpstanti vištiena arba dubenėlis troškintos avienos indų valdomoje kavinėje kainavo apie 2,5 svaro. Čia buvo galima nusipirkti kebabų ir už vieną svarą.
Už kelių žingsnių grožio salone administratore dirbanti lietuvė Rūta teigė, kad ją labiausia žavi tai, kad Londone kiekvienas gali gyventi pagal kišenę, bet alkanas niekada neliks:
„Gyvenau Vilniuje, dirbau kvalifikuotą darbą. Kiekvieną vakarą galvodavau, kaip išgyventi iš atlyginimo, kaip ištraukti iki mėnesio pabaigos. Išvykau prieš septynerius metus ir niekada nesigailėjau. Čia galiu gyventi oriai. Jeigu turiu didesnių išlaidų, galiu papietauti už svarą ar du. Kai nereikia taupyti, važiuoju į miesto centrą, einu papietauti į restoraną. Vilniuje to sau negalėjau leisti.“
Ji juokiasi, kad prireikus bet kuris emigrantas gali pasinaudoti į šalį suplaukusių indų ar pakistaniečių meniu. Nusiperki maišą ryžių ir svogūnų ir visą mėnesį sotus.
„Tas pats ir su drabužiais. Jei gerai uždirbi, nori puoštis, važiuok arčiau miesto centro, kur daugiau vardinių parduotuvių. Jei nori pataupyti, užsuk į „Primark“ ar panašų prekybos centrą. Jame galima apsirengti pigiai, bet tai nereiškia, kad taip ir atrodysi“, – „Primark“ prekybos centro link ranka mosteli Rūta.
Išties, taupantys marškinėlius čia gali įsigyti ir už 5 svarus, suknelių, palaidinių kainos neperšoka 10-ies, patalynės komplektas kainuoja 7-13 svarų.
Brango iki 20 proc.
Rytinėje Londono dalyje, netoli lietuvių šv. Kazimiero bažnyčios, lietuvės ir gruzino įkurtoje parduotuvėje šeimininkaujanti Olga sekmadienį po šv. Mišių užplūdus lietuviams vos spėjo suktis. Lietuviai į krepšius krovė duoną, mišrainę, silkę, kefyrą, šaltieną, lietuvišką alų ir gruzinišką vyną.
Pasak Olgos, pirkėjų čia niekada netrūksta. Kaip ir į „Almintą“ dažniausiai čia užsuka ne tik lietuviai, latviai, ukrainiečiai, rumunai, bet ir britai. Lietuviško maisto parduotuves yra pamėgę lietuviai, o štai lenkai dažniau ieško savo kraštiečių įkurtų krautuvėlių.
Varguolio davinys ir nemokamas transportas
Londono senbuvės, jau pensiją gaunančios emigrantės, su kuriomis teko susitikti po lietuviškų sekmadienio šv. Mišių, patikino, kad Londone iš bado niekada nemirsi:
„Londone už svarą galima daug ką nusipirkti. Vargstantiems yra suformuoti rinkiniai, kurie irgi svarą tekainuoja. Tranportas mums, pensininkėms, nemokamas."
Beveik du dešimtmečius Londone praleidusi Daiva ir Gintaras sako, kad uždirbamų pinigų pragyvenimui pakanka ir dar santaupoms lieka. Moters atlyginimas skirtas kasdienėms išlaidoms, sutuoktinio – paskolai už įsigytą namą, degalams, komunalinėms išlaidoms, įvairiems namo priežiūros darbams, kaupiamai pensijai.
„Tačiau pastaruju metu, nuvertėjus svarui, maisto prekės brango.Kai kurios – net iki 20 proc. Pastebėjau, kad labai sumažėjo akcinių maisto prekių. Jei anksčiau prieš galiojimo pabaigą daugeliui produktų buvo taikomos nuolaidos, tai dabar net ir paskutinės dienos produktai nenupiginami“, – stebėjosi Daiva.
Vienkartinis bilietas rauduonuoju dviaukščiu autobusu kainuoja 1,5 svaro. Dienos bilietas, suteikiantis galimybę keliauti įvairiomis transporto priemonėmis iš vieno Londono galo į kitą (1-6 zonos) kainuoja 13 svarų. Miesto centre kavos galima išgerti ir už du svarus, ir brangesnės. Puodelio kavos kaina garsiame „Starbucks“ kavinių tinkle prasideda nuo 2, arbatos – 1,5 svaro.
Garsusis britų patiekalas „Fish and chips“ – žuvis ir skrudintos bulvytės, trasformuotas į pietų patiekalą „Fish pie“ (žuvies pyragą) ir patiektas retro lėkštėje Londono senamiestyje kainavo apie 9 svarus.
Šiame megapolyje apsistoję lietuviai juokauja, kad ir jie pasidavė saldžiųjų bulvių lazdelių madai. Tai kur kas sveikesnė alternatyva įprastoms bulvytėms – saldžiosios bulvės tapo tikra maisto mada Didžiojoje Britanijoje.
„Google Search“ sistemoje saldžiųjų bulvyčių receptų paieška kiekvienais metais išauga dešimtimis kartų. O realybėje teko užsukti į tris „Tesco“ parduotuves, bet nei vienoje jų apsilankymo metu nepavyko nusipirkti. Daivos teigimu, dviejų pakelių bulvyčių rinkinys kainuoja apie 3 svarus.
Sotūs angliški pusryčiai
Išskirtine virtuve negalintys pasigirti britai vienu dalyku gali pagįstai didžiuotis. Kone vienintelis britų paliekalas, kuris laikomas kulinarijos klasika ir niekada nebuo praradęs savo reputacijos, yra angliški pusryčiai.
Darbo restorane patirties turinti Daiva sako, kad šio patiekalo komponentai gali skirtis, tačiau dažniausiai ant lėkštės rasime keptus kiaušinius, keptas „Grill“ dešreles, pievagrybius ar kitus grybus, rūkytą ar keptą kumpį, apkeptą pomidorą, skrebučius ir, be abejo, konservuotas pupeles.
Lėkštė tokio gėrio vidutinei klasei skirtoje kavinėje netoli Daivos ir Ginto namų kainuoja 5 svarus, restorane, kur anksčiau dirbo Daiva – 4,75 svaro.
„Tokie pusryčiai nėra pigūs, tačiau tokie sotūs, kad galima nevalgyti pietų“, – patikino pašnekovė.
Laukia krepšinio
Nostalgijos gimtinei apimti Londono lietuviai ieško tradicinio lietuviško maisto Leytonstono rajone esančioje „Bernelių užeigoje“. Erdvioje salėje visada gausu lietuvių, o ypač penktadienio-šeštadienio vakarais, kai čia švenčiami gimtadieniai, kitos šventės.
Restorano darbuotojos patikino, kad pastaruoju metu sulaukia itin daug skambučių. Lietuviai teiraujasi, ar bus galimybė stebėti netrukus prasidėsiantį krepšinio čempionatą.
Tautiniais drabužiais pasidabinusios padavėjos šiuo metu siūlo šviežių voveraičių sriubą, bulvinius blynus, cepelinus, vėdarus. Patiekalų porcijos čia išties įspūdingos.
Sotūs trijų žmonių pietūs su alumi ir užkandžiais mums kainavo 62 svarus.
Svaras pinga
lrytas.lt primena, kad vidutinis atlyginimas Jungtinėje Karalystėje siekia apie 570 eurų per savaitę arba arba 2280 eurų per mėnesį.
Minimali alga balandį, oficialiais duomenimis, siekė 8,21 svaro per valandą – dirbant 8 valandas per dieną, per mėnesį uždirbama 1313 svarų.
Svaro kursas jau kurį laiką svyruoja apie 1,10–1,17 euro.
