Ko gero, kiekvienas žino ar bent jau yra girdėjęs apie energijos tvermės dėsnį, kurio esmė – energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją. Šis dėsnis gali būti puikiai pritaikomas ir ekonomikoje: pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tik keičiasi pinigų forma, neretai – ir vieta, kur jie nukeliauja. Juk tikrai – pinigai iš niekur neatsiranda, nes juos vienaip ar kitaip uždirbame: atlyginimo, investicijų, dividendų forma ir pan. Nors neretas gal ir pasakytų, kad pinigai ėmė ir pradingo, tačiau jie tik pakeičia savo formą, įgydami prekių ir paslaugų pavidalą.
Ekonominiame gyvenime perfrazuokime ir Izaoko Niutono inercijos dėsnį: jei mūsų pinigų nepaveikia išorinės jėgos, pinigų judėjimo dinamika išlaiko turėtą greitį arba rimtį – jie nebuvo išleidžiami. Jeigu savo turimų pinigų mes neišleidžiame, jų kiekis nesikeičia, bet gali kisti vertė dėl ilguoju laikotarpiu pasireiškiančios infliacijos įtakos. Kaip ją įveikti? Turimus pinigus „įdarbinti“: kaupiant pensijų fonduose ar per gyvybės draudimą, savarankiškai investuojant, įsigyjant meno kūrinius ir pan.
Pirmąjį Niutono dėsnį puikiai papildo antrasis, kuris, vertinant per ekonominę perspektyvą, skambėtų taip: pinigų kiekio kitimo greitis yra proporcingas juos veikiančiai jėgai, nes kuo labiau ir intensyviau kaupiame, taupome, tuo greičiau auga sukauptas pinigų kiekis.
Galiausiai, veiksmo ir atoveikio, arba trečiasis Niutono dėsnis – šiandien išleistų pinigų kiekis lygus ateityje neturimų pinigų kiekiui. Kitaip tariant, ateityje pinigų bus mažiau, jeigu jų daugiau išleisime šiandien, ir atvirkščiai, kuo daugiau taupysime šiandien, tuo ateityje galėsime išleisti daugiau.
Pastarąjį dėsnį taiko kiekvienas, kaupiantis savo pensijai, tiek II pakopos pensijų fonduose, tiek ir pasirinkęs kitas taupymo priemones. Gali būti sunku esamuoju laiku atsisveikinti su tais keliasdešimt eurų, kuriuos kyla pagunda išleisti ne visada reikalingiems dalykams. Tačiau reikėtų pagalvoti apie tai, kad šiandien išleistų pinigų jau nebebus rytoj, ką bekalbėti apie kitą mėnesį, metus ar net dešimtmetį.
Paskaičiuokime: jeigu uždirbate vidutinį atlyginimą, kiek daugiau nei 800 eurų po mokesčių, jūsų šiandien neišleisti ir taupymui skirti keliasdešimt eurų, prie jų pridedant daugiau nei 16 eurų valstybės skiriamą paskatą, tampa 54 eurais, kas mėnesį patenkančiais į jūsų pensijų fondo sąskaitą. Per metus ši sąskaita pasipildytų daugiau nei 650 eurų, kitaip tariant, savo būsimai pensijai uždirbate beveik tryliktą atlyginimą, ir tai – net be investicinio prieaugio!
Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių valstybės mokama pensija sudarys vos ketvirtadalį tuometinio atlyginimo. Tad, kodėl būsimos pensijos nepasididinus pasinaudojant fizikos dėsniais?
