Vilnietei Justei Ryliškytei patiko socialiniame tinkle pasiūlytos reklamos marškinių modelis ir ji susidomėjusi paspaudė interneto parduotuvės „Mesh“ nuorodą.
Balti klasikinio modelio marškiniai su išskirtinėmis detalėmis kainavo tik 30 eurų, todėl moteris nedvejodama juos įsigijo.
Tačiau, užuot džiaugusis pirkiniu, teko aiškintis su pardavėjais.
J.Ryliškytė už prekę mokėjo mobiliąja programėle „MoQ“, kuri pristatoma kaip mobiliųjų mokėjimų platforma, suteikianti galimybę akimirksniu atsiskaityti ir gauti mokėjimus už prekes ir paslaugas Lietuvoje.
Interneto parduotuvėje „Mesh“ įsidėjusi prekę į krepšelį, pirkėja gavo dvimatį brūkšninį QR kodą, kurį nuskenavusi ir sumokėjo.
„Neturėjau net teorinių galimybių pakeisti sąskaitos dydį, tad mokėjau sumą, kuri buvo nurodyta“, – pasakojo moteris.
Kitą dieną J.Ryliškytei paskambino parduotuvės atstovė ir pasakė, kad marškiniai kainuoja ne 30, o 130 eurų.
Moteriai buvo pasiūlyta ir 15 proc. nuolaida, tačiau kaina vis tiek pasirodė per didelė, tad Justė pareikalavo grąžinti jos sumokėtus pinigus, tačiau dėl jų kovojo beveik dvi savaites.
„Man skambinusi moteris, kaip supratau, elektroninės parduotuvės savininkė, pasakė, kad negali būti, jog marškiniai parduotuvėje tokie pigūs. Po kiek laiko pastebėjau, kad išties jų kaina padidinta 100 eurų.
Iš parduotuvės gavau laišką, kuriame prašoma nurodyti sąskaitą, į kurią grąžintų sumokėtus pinigus. Atsakiau tą pačią minutę, bet pinigų negavau nei tą dieną, nei kitą“, – pasakojo J.Ryliškytė.
Moteris parašė bent kelis laiškus teiraudamasi, kada bus sugrąžinti pinigai. Keliskart skambino laiške nurodytu telefonu. Justė vis sulaukdavo atsakymo, kad jos sumokėta suma bus pervesta netrukus, bet pinigų vis nesulaukdavo.
Galiausiai trūko vilnietės kantrybė ir ji šią istoriją aprašė savo paskyroje socialiniame tinkle. Netrukus pinigai grįžo į sąskaitą, be to, moteris gavo dovanų – nuolaidos kuponą apsipirkti „Mesh“ parduotuvėje. Tačiau pabandžiusi panaudoti jai atsiųstą kodą J.Ryliškytė sužinojo, kad jis neveikia.
„Toks jausmas, kad iš manęs tyčiojasi. Net kai pranešiau, kad kodas neveikia, patikino, kad jis aktyvintas, nors nuolaida vis tiek negaliojo“, – teigė moteris.
„Mesh“ interneto parduotuvės įkūrėja Eva Kinderytė, iš kurios asmeninės sąskaitos buvo grąžinti pinigai J.Ryliškytei, teigė nežinanti, kaip nutiko, kad pirkėja už prekę mokėjo mažiau nei reali jos kaina.
„Negaliu pasakyti, ar tai buvo techninė mūsų sistemos klaida, nors, patikrinę visą elektroninę parduotuvę, klaidų kainyne neaptikome, ar klientė, mokėdama už prekę, sumą suvedinėjo rankiniu būdu ir netyčia įrašė ne tą sumą“, – aiškino verslininkė.
E.Kinderytė apgailestavo, kad tuo metu už tokius klausimus atsakingas personalas atostogavo.
„Telieka atsiprašyti, kad grąžinimo teko palaukti“, – sakė „Mesh“ įkūrėja.
Privalo teisingai nurodyti kainą
Apie 30 proc. skundų, kurių sulaukia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), surašoma dėl elektroniniu būdu įsigytų prekių ir paslaugų.
Daugiausia vartotojai skundžiasi dėl avalynės, drabužių, smulkių buitinių prietaisų kokybės, taip pat pat nepristatomų prekių ir negrąžinamų iš anksto sumokėtų pinigų.
VVTAT specialistai pabrėžė, kad prieš sudarydamas nuotolinę vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie bendrą prekių ar paslaugų kainą.
Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Taigi verslininkas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės ar paslaugos kainą ir parduoti prekę ar paslaugą už tą kainą, kuri buvo nurodyta.
Vartotojas, kuriam buvo suteikta neaiški, klaidinanti ar dviprasmiška informacija apie prekės kainą, turėtų užfiksuoti prekės kainą kainolapyje (arba padaryti ekrano kopiją) ir su prekės apmokėjimą įrodančiu dokumentu nedelsiant kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą.
VVTAT ragina apie pastebėtus neatitikimus pranešti tarnybai, drauge pateikiant turimus įrodymus, kad verslininko veikla galėtų būti įvertinta dėl galimo vartotojų klaidinimo.
