Taupymas daro stebuklus – pirma moterį pripažino neįgalia, po to akimirksniu išgydė

2019 m. rugpjūčio 5 d. 20:08
Laida „24/7“
Pacientų sveikatos organizacijos oficialiai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamos daugiau neskirti Aurelijaus Verygos sveikatos apsaugos ministru. Po pacientų organizacijos kreipimosi laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą išsikvietė prezidentas. O viena klaipėdietė sako galinti padėti prezidentui apsispręsti dėl A.Verygos likimo.
Daugiau nuotraukų (6)
Moteris teigė, kad dėl nežmoniško darbo krūvio tapo neįgali, tačiau dar didesnė neviltis už negalią apima teisybės paieškos. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi medicinos ekspertų komisija, anot jos, panaikino jai profesinės negalios statusą.
Taip vienu metu nušauti du zuikiai: valstybė sutaupys lėšų nemokėdama kompensacijos už profesinę negalią ir apsaugos verslininką nuo neįgalia tapusios moters ieškinio. Ši istorija nebūtų atkreipusi mūsų dėmesio, jeigu toks valstybės taupymas neįgaliųjų sąskaita nebūtų virtęs kone masiniu reiškiniu.
Neįgalumas – nuo darbo krūvio
Iš pažiūros nė nepasakytum, kad klaipėdietė Vida Stropienė neįgali. Tačiau neatsargus žingsnis – ir ji gali suklupti, o iš skausmo pradeda byrėti ašaros. Moteriai prieš ketverius metus atlikta stuburo operacija. Prieš tai moteris dirbo Klaipėdos gamykloje.
„Kai atvedė į cechą, buvo staigmena – putplastis, staklės, dvi pamainos. Einant metams, didėjo darbo krūvis, putplastis sunkėjo. Buvo sąlyga, kad pjausime putplastį, jis buvo kietesnis ir stipresnis. Viena pamaina dirbo nuo 6 ryto iki 14 val., kita pamaina iki 22 val., jau reikėjo ir naktinį darbą dirbti. Bedirbant man tikrai sušlubavo sveikata“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo V.Stropienė.
Sveikata sušlubavo tiek, kad reikalo teko imtis chirurgui. Po atliktos stuburo operacijos moteriai nustatytas 55 proc. nedarbingumas. Dėl prarastos sveikatos ji su darbdaviu tarėsi dėl išeitinės išmokos.
„Jeigu žmogui nustatomas nedarbingumas, mokama nedarbingumo pensija. Jeigu tas atvejis įvyko dėl profesinės ligos, tokiu atveju „Sodra“ moka ir skirtumą tarp netekto profesinio darbingumo pensijos, ir kompensaciją dėl profesinės ligos. Kiekvienas atvejis individualus, išmoka priklauso nuo to, kiek žmogus uždirbo“, – komentavo „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Vėliau panaikino
Moteriai dėl profesinio neįgalumo valstybė mokėjo dvi išmokas. Kompensaciją moteris siekė prisiteisti ir iš Klaipėdos darbdavio. Tačiau jai pačiai netikėtai buvo panaikintas profesinis neįgalumas.
„Man nustatė profesinę ligą, bet ta pati komisija nustatė, kad jos nebėra. Aš apskundžiau, darbdavys skundė. Tas pats žodis į žodį parašyta, tik dabar sako, kad nebeprofesinis“, – kalbėjo V.Stropienė.
Moteris tokį sprendimą vadina būrimu iš kavos tirščių, nes išvada pakeista jos nei papildomai tikrinus, nei tyrus.
Tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje paaiškėjo ir tokio keisto sprendimo priežastis. Gali būti, kad valstybė tiesiog taupo.
„Kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija panaikina aktus dėl profesinės ligos – tokių atvejų padaugėjo. Mums tenka naikinti savo sprendimus dėl nedarbingumo nustatymo dėl profesinės ligos. Priežastį gali pasakyti tik tie, kas naikino. Tai ne mūsų tarnybos kompetencija, mes gauname aktą ir atliekame vertinimą“, – sakė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atstovė Nomeda Pikelytė.
Kai Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija pakeičia sprendimą, užsisuka karuselė. Sprendimą keičia ir „Sodra“, neįgalus asmuo nebeturi teisės į profesinio neįgalumo kompensaciją, ką jau kalbėti apie galimybę prisiteisti kompensaciją iš darbdavio.
„Sodra“ pradeda mokėti kompensaciją dėl profesinės ligos. Kai priimtas sprendimas, kai turime pagrindą paskirti ir mokėti, jeigu po kurio laiko aplinkybės pasikeičia, mes peržiūrime, kol paaiškės galutinės aplinkybės – taip įstatyme pasakyta, kad žala išieškoma iš kaltų asmenų“, – pasakojo V.Stropienė.
Kaltina nusipirkus nedarbingumą
Ir dabar moteris, kuri iš valstybės negauna nė 200 eurų, o dirbti nebegali, dar gali likti valstybei skolinga.
„Mane kaltina, kad esu nusipirkusi profesinį neįgalumą, kadangi juos pagavo už kyšininkavimą. Tik turiu faktą, kad darbdavys kreipėsi į institucijas, kad ištirtų“, – sakė V.Stropienė.
Iš tiesų Klaipėdos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje buvo sulaikyti asmenys, kurie išvadas rengė už kyšius. Tačiau tais pačiais metais moteriai buvo priimta nepalanki išvada. Tad kyla įtarimas: jeigu sprendimas pirktas, kas jį pirko?
„Aš galvoju, kad čia papirkimas, nors neturiu įrodymų. Jeigu man nustatė, apskundė ir teismui pateikė dokumentus, bet ten nėra datos“, – sakė V.Stropienė.
Naujų tyrimų neatliko
Moteris stebisi, kaip jos sveikata gali pasikeisti tik popieriuose, jeigu jokie nauji tyrimai neatlikti, ji daugiau neapžiūrėta, o sprendimas priimtas be jos.
„Kovo 9 d. nustatė, kad yra profesinis susirgimas nuo sunkaus darbo, nešiojant pasilenkus. Kadangi darbdavys apskundė, dabar ta pati komisija surašo, kad čia ne profesinis susirgimas. Kitų faktų jie nepateikė – tie patys faktai, ta pati ligos istorija“, – pasakojo V.Stropienė.
Iš tiesų, komisijos nariai tie patys, medicininiai dokumentai tie patys, o sprendimas kitas.
„Savo sprendimo panaikinti negali, jeigu negauti papildomi dokumentai. Jeigu komisija pakeitė sprendimą, reiškia, buvo gauti tai pagrindžiantys dokumentai – arba patvirtinantys, arba paneigiantys mūsų sprendimą“, – sakė Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininko pavaduotojas Paulius Vasilavičius.
Moteriai aiškinama, esą ji turėjusi stuburo traumą anksčiau, bet ji sakė tai girdinti pirmą kartą. O įrodymų, kuo komisija remiasi, moteris negauna. Girdi, darbdavio prašymu kažkas paliudijo.
Dingo ligos istorija
Moteris vairuoja, šiuo požiūriu galėtų ir pati iki Vilniaus atvažiuoti, susipažinti su dokumentais, bet negali. Ilga kelionė po stuburo operacijos jai nepakeliama našta. O kuo mažiau šnekančių, tuo komisijai lengviau priimti sprendimus. Nors dirba su neįgaliais žmonėmis, komisija žmonių naudodamasi technologijomis neapklausia, visi neįgalieji turi vykti į sostinę.
O advokatą samdyti gyvenančiam iš neįgalumo pašalpos – prabanga. Valstybė garantuoja nemokamą teisinę pagalbą, bet jau kuris laikas už šias paslaugas advokatas nemoka, todėl ir leistis į visos dienos kelionę toks gynėjas ne visuomet sutinka. Dabar moteris turi apskųsti komisijos sprendimą.
„Man reikia skundą parašyti, aš turiu faktus, bet jų kaip ir nebėra. Nueinu į antro lygio polikliniką, prašau savo ligos istorijos, o man sako, kad jos nėra. Kaip gali būti, jeigu teismas prašė tik kopiją pateikti. Poliklinika pateikė kopijas, o ligoninė išsiuntė originalus? Išvada buvo birželio 20 d., jau visą mėnesį įsigaliojęs sprendimas, o kur mano ligos istorija? Gal jie nori sunaikinti? Neįsivaizduoju“, – sakė V.Stropienė.
Moteris teigė negalinti patikėti, kad jai nepalankiai aplinkybės klostosi netyčia. Buvęs jos darbdavys situacijos nekomentuoja.
Per metus profesinis neįgalumas pripažįstamas apie 500 žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.