Trečią kartą Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų Lietuvoje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.
Oficiali statistika rodo, kad pernai, 2018 m., Lietuvoje sumažėjo legalaus alkoholio vartojimas, menko sergamumas su alkoholiu susijusiomis ligomis. Tačiau girtų žmonių įvykdytų nusikaltimų tik padidėjo. Nesumažėjo ir girtų asmenų sukeltų avarijų.
Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, skauduliai išlieka tie patys – girtaujantys žmonės suvartoja didelę dalį viso alkoholio, o pusei besikreipusiųjų tinkamos gydymo paslaugos nebuvo suteiktos.
Užsienyje perka triskart daugiau
„Gyvename vieningoje ES rinkoje, todėl nepamatuotas mokesčių didinimas lemia, kad gyventojai apsiperka užsienyje. Svečioje šalyje galima porai mėnesių savo reikmėms nusipirkti gėrimų. Alkoholis – ne pienas, nesurūgsta. Taip prarandame pinigus, kuriuos galėtume panaudoti alkoholizmo problemų turintiems žmonėms gydyti“, – teigė V.Sutkus.
VU tyrimo duomenimis, legalaus alkoholio pardavimai Lietuvoje 2018 m. smuko apie 7 proc., tačiau beveik tris kartus išaugo alkoholio pirkimas užsienio valstybėse.
„Tai rodo, kad po vienerių metų galime turėti dar didesnį kiekį žmonių, vykstančių apsipirkti į užsienį – Lenkiją, Latviją. Vadinasi, bus prarastos kur kas didesnės sumos verslo ir šalies biudžeto sąskaitomis“, – įsitikinęs V.Sutkus.
Nesuvokia, kad alkoholizmas – liga
„41 proc. VU atlikto tyrimo dalyvių galvoja, jog alkoholizmas – tai gyvenimo būdas arba žmogaus yda, apsileidimas, ir šią bėdą kiekvienas turėtų spręsti asmeniškai. Dėl tokių įsitikinimų mažiausiai pusė žmonių nespręs turimos sveikatos problemos. O tie, kurie bando spręsti, tinkamos pagalbos dažnai nesulaukia“, – kalbėjo VU doc. dr. Vita Karpuškienė.
VU alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, net 44 proc. gyventojų mano, kad alkoholizmo problemos – tik alkoholikų reikalas ir yra linkę nesikišti. 66 proc. žmonių neturi pakankamai informacijos apie alkoholizmo gydymą.
Anot V.Kapuškienės, 46 proc. girtaujančių asmenų paskutiniu metu galvojo, jog jiems reikia pagalbos, bet iš jų 35 proc. nesikreipė į atitinkamas institucijas. O iš tų girtaujančių, kurie kreipėsi, tik 24 proc. gavo tinkamą ir visapusišką pagalbą. „Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad greičiausiai žmonių lūkestis yra tik momentinė detoksikacija, o ne priklausomybės gydymas, todėl realiai alkoholizmo gydymo rodikliai gali būti dar žemesni“, – sakė mokslininkė.
Pasak V.Sutkaus, pagal „Nanny State Index“ tarptautinį tyrimą, kuris rodo, kiek šalies valdžia kontroliuoja žmonių gyvenimus tabako, gėrimų, maisto ir prekybos srityse, Lietuva ES užima antrą vietą.
Vartojimas mažėja ne dėl draudimų
Apklaustieji tyrime, kuriame dalyvavo 1020 asmenų, suskaidyti į keturias grupes.
Pirmoji – girtaujantys. Tai tie asmenys, kurie girtauja bent 2-4 kartus per savaitę ir suvartoja 7 standartinius vienetus alkoholio (pusės litro 6 proc. stiprumo alaus butelis turi 2,5 alkoholio vienetus). Naujausiame tyrime šiai grupei priskiriami 5 proc. apklaustųjų. Daugiausia tai – kaimuose gyvenantys bedarbiai vyrai, didelė jų dalis – išsiskyrę.
Antroji – geriantieji reguliariai. Šie asmenys girtauja bent 2-4 kartus per savaitę, bet jų išgeriamas alkoholio kiekis mažesnis. Šioje grupėje – apie 10 proc. tyrimo dalyvių.
Progomis – 2-3 kartus per mėnesį ar rečiau vartojantys alkoholį – asmenys sudaro 50 proc. apklaustųjų. V.Karpuškienė atkreipė dėmesį į nesprendžiamą problemą – perteklinį gėrimų vartojimą per šventes.
Paskutinieji – tie, kurie alkoholio nevartoja iš viso. „Ši dalis mažėja. Todėl negalima pasakyti, kad 2018 m. priimtos priemonės stipriai paveikė alkoholio vartojimą, negalima“, – komentavo V.Karpuškienė.
Per trejus metus, kiek atliekamas tyrimas, šios grupės iš esmės nesikeičia.
Vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui tenkantis legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2018 m. sumažėjo 7 proc., tačiau dėl išaugusios pasienio prekybos realus vartojimo mažėjimas siekia tik 1 proc. Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko 13,8 litrų gryno alkoholio. Populiariausias alkoholinis gėrimas Lietuvoje – alus. Skaičiuojant litrais, jo pardavimai sudaro 76 proc. viso kiekio.
„Bendras suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, mažėja ir geriančiųjų kiekvieną savaitę, daugėja alkoholį vartojančiųjų 2–3 kartus per mėnesį ir tik tam tikromis progomis. Mūsų gyvenimo įpročiai darosi labiau vakarietiški“, – teigė V.Karpuškienė.
Pasak jos, alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009-aisiais ir yra ilgalaikė. Tam, jog mažėjo suvartojamo alkoholio kiekis, įtaką labiausiai padarė ne draudimų politika, bet kultūriniai pokyčiai, taip pat vykusios diskusijos apie alkoholio vartojimo žalą. Tyrimas parodė, kad 2018 m., įsigaliojus eilei naujų draudimų, suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo tendencijos nepakito.
„Kai kurie draudimai visiškai nelogiški. Štai, pavyzdžiui, dažniausiai girtaujama namuose arba būnant svečiuose, o restoranuose ar baruose – keturis kartus mažiau. Tačiau valdžia dar labiau sugriežtino prekybą viešojo maitinimo įstaigose, tuo tarpu vartojimas namuose juk nekontroliuojamas“, – kalbėjo mokslininkė.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, 96 proc. alkoholio išgeriama namuose.
Siūlo kitokius akcizus
„Tyrimas parodė, jog 38 proc. žmonių alkoholinių gėrimų akcizų didinimą vertina neigiamai. Akcizai alkoholiui visoms kategorijoms: ir stipriesiems gėrimams, ir alui, ir vynui – yra per dideli.
Pavyzdžiui, šiuo metu vyno akcizas Lietuvoje 4,5 karto didesnis nei Lenkijoje. Įvertinus veiksnius, darančius įtaką akcizų dydžiui atskirose šalyse, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai stipriai priklauso nuo vienam gyventojui tenkančių pajamų, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių bei nuo to, ar tai yra tam kraštui tradiciškai būdingas gaminys“, – komentavo Lietuvos ir ES akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas Algirdas Bartkus.
Pasak jo, Lietuva savo akcizų politiką privalo formuoti reaguodama į kaimyninių valstybių priimamus sprendimus, nes kitaip rizikuojama palaikyti ir skatinti kaimyninių šalių rinkas, savo rinkos, gamintojų ir pardavėjų sąskaita.
Šią vasarą alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija.
Mokslininko teigimu, šiame etape, objektyviai įvertinus įvairias aplinkybes: bendrą europinę akcizų politikos praktiką, siejant juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui, lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgiant į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas, rekomenduotina alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų – 14 proc., o vyno – 51 procentu.
Anot mokslininko, remiantis pasiūlyta akcizų nustatymo metodika, akcizai turėtų būti peržiūrimi kasmet, reaguojant į pasikeitimus pajamų lygyje, kaimynų taikomos akcizų politikos pokyčius, rinkos struktūros, pasirenkant vietines ar importines prekes, pokyčius ir sveikatingumo rodiklių pasikeitimus.
„Dabartinė akcizų politika alkoholį padaro labiau prieinamą ir esantį arčiau žmogaus. Gyventojai gretimose valstybėse prisiperka alkoholio, kurį laiko savo namuose. Vadinasi, jei užeina mintis ko nors paragauti, jam net nereikia eiti iki parduotuvės“, – kalbėjo A.Bartkus.
Tyrimo duomenimis, įsigaliojus apribojimams beveik tris kartus išaugo užsienyje parsivežimui įsigytas alkoholio kiekis. Be to, draudimai paskatino pirkti nelegalią produkciją: tarp girtaujančių asmenų 30 proc. prisipažino, kad dabar perka daugiau nelegalių gėrimų.
A.Bartkus skaičiuoja, kad, 2019 m. vasarį palyginus su 2018 m. vasariu, dėl ketinimų didinti akcizą alkoholiui svaigiųjų gėrimų pardavimai pašoko netgi 4,7 karto. Kai, lyginant tų pačių metų kovo mėnesius, 2019-aisiais parduota tik 30 proc. 2018-aisiais parduoto kiekio.
„Prieš didinant akcizus vasarį labai stipriai išaugo alkoholio pardavimai. Biudžeto pajamos iš akcizų stipriai pašoko, tačiau jau kitais mėnesiais biudžetas tokių pajamų negavo. Turime įvertinti ir tai, kad už alkoholio gamybos stovi įmonės ir ten dirbantys žmonės. Jiems reikia perplanuoti darbus, gamybos apimtis, kai taip svyruoja pardavimai“, – kalbėjo mokslininkas.
Ministerija mato kitaip
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija, vertindama savo pačios įdiegtų priemonių efektyvumą, remiasi Statistikos departamento informacija. Ministerijos pranešime skelbiama: jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų“, – nurodo ministerija.
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigė, kad ministerija šiuo metu mažinti akcizų alkoholiui neketina. Be to, viceministrė pridūrė, kad kainų didinimas turi didžiausią poveikį alkoholio vartojimo mažėjimui, o akcizų didinimas ir prisideda prie kainų augimo.
