„Viena moteris man skolinga 7 tūkstančius eurų ir negrąžina jau kone trejus metus. Teismas priteisė skolą, bet antstolė aiškina, kad tos veikėjos sąskaitos Lietuvoje tuštutėlės.
Užtat į socialinius tinklus skolininkė nuolat įkelia nuotraukų su prabangiais pirkiniais – užsienyje įsigytomis rankinėmis ir drabužiais. Toks įspūdis, kad pinigų jai tikrai nestinga“, – pasakojo vilnietė Liucija.
Tą patį gali patvirtinti ir antstoliai, ir skolų išieškojimo kompanijos – masiškai auga gretos tokių skolininkų, kurie dirba, gauna atlyginimą, bet jis pervedamas į kurios nors „fintech“ kompanijos sąskaitą, esančią užsienyje, todėl nurašyti pinigus nėra jokių galimybių.
Mat tokios užsienio bendrovės gali teikti paslaugas Lietuvos piliečiams, jos naudojasi net ir Lietuvos banko sukurta mokėjimų sistema „CENTROlink“.
Tačiau, skirtingai nei tuo pačiu besiverčiančios Lietuvos įmonės, jos neprivalo jungtis prie Registrų centro administruojamos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), per kurią ir siunčiami nurodymai iš antstolių, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar Muitinės departamento.
Auga žaibišku greičiu
Skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis pernai sakė, kad skolininkų, kurie vengia prievolės atsiskaityti perkeldami sąskaitas į užsienį, dalis jo bendrovės portfelyje siekia apie 5–7 procentus.
„Dabar jie sudaro jau apie 10–15 procentų visų skolininkų. Paprastai tai būna jaunimas – dvidešimtmečiai ar panašaus amžiaus.
Dauguma jų gyvena ir dirba mūsų šalyje, tik sutaria su darbdaviu, kad atlyginimas jiems būtų pervedamas į „Revolut“, N26 ar kurią kitą „fintech“ kompaniją. O kai sąskaitos yra Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, išieškoti skolas labai sudėtinga ir brangu“, – kalbėjo M.Šlepetis.
Anot antstolių, tokia problema pradėjo ryškėti, kai tik Lietuvoje ėmė kurtis pirmosios užsienio finansinių technologijų kompanijos. O staigi „fintech“ sektoriaus plėtra ją dar labiau aštrina.
„Tokios kompanijos klientų lėšas administruoja tik per savo depozitines sąskaitas, todėl skolų turintys nesąžiningi asmenys turi galimybę gauti ir pervedinėti lėšas neatidarydami asmeninių sąskaitų.
Kitaip tariant, jas nuslėpti nuo skolų išieškojimą vykdančių antstolių ir kitų valstybės institucijų“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Neliko būdų išieškoti
Anksčiau visoje Europoje veikė sąskaitos blokavimo mechanizmas, kai, pavyzdžiui, iš Ispanijoje gyvenančio Lietuvos piliečio teismo sprendimu tos šalies mokesčių administratorius galėdavo išieškoti skolas.
Tačiau įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui toks būdas nebeveikia, nes dabar skolininkui privaloma įteikti pranešimą į rankas, o tai dažniausiai būna neįmanoma.
M.Šlepečio nuomone, Europos Komisija galėtų imtis veiksmų ir sukurti sistemą, per kurią būtų perduodami pagrįsti duomenys apie įsipareigojimus, o nesąžiningo piliečio sąskaitos būtų blokuojamos visoje ES.
Bet tai padėtų ne visuomet, nes, pavyzdžiui, „Revolut“, kurio paslaugomis lietuviai itin dažnai naudojasi, yra Jungtinėje Karalystėje, kuri jau be penkių minučių nebe ES narė.
„Galima imtis veiksmų ir Lietuvoje – turėtų būti privaloma visoms „fintech“ kompanijoms jungtis prie PLAIS. Jei Lietuvos bankas suteikia leidimą veikti mūsų šalyje, tokia įmonė turi ne tik gauti teisę teikti paslaugas, bet ir prisiimti atitinkamas pareigas“, – įsitikinęs „Legal Balance“ vadovas.
Tokios pat nuomonės yra ir Antstolių rūmų vadovė I.Karalienė: „Visų Lietuvoje veikiančių mokėjimo kompanijų jungimasis prie PLAIS būtų vienas problemos sprendimo būdų.
Šios bendrovės taip pat galėtų sukurti atskirą technologinį instrumentą, padedantį identifikuoti skolininkų valdomas lėšas.“
Nelygios sąlygos veikti
Beje, lietuviškos „fintech“ kompanijos, kaip ir visi tradiciniai bankai, privalo jungtis tiek prie Lietuvos banko KART, tiek prie Registrų centro PLAIS, o tai reiškia papildomas sąnaudas. Tokias pat paslaugas mūsų šalyje teikiančios užsienio įmonės to išvengia.
„Galbūt vertėtų panagrinėti ir galimas nesąžiningos konkurencijos apraiškas, nes savo klientų lėšų neatskleidžiančios įmonės rinkoje įgyja pranašumą prieš kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.
Jei pripažįstame, kad legaliai sukurta niša skolininkams slėptis nuo savo prievolių jau tampa valstybinės reikšmės problema, ir sprendimų norisi tikėtis iš atsakingų valstybės institucijų“, – teigė I.Karalienė.
Tačiau „fintech“ sektoriaus plėtra nuolat besigiriantis Lietuvos bankas tvirtina, kad tai – ne jo jėgoms.
„Priverstinio skolų išieškojimo politiką formuoja ir taisykles nustato Teisingumo ministerija.
Ji yra ir PLAIS valdytoja, o sistemą administruoja Registrų centras“, – sakė banko atstovas Giedrius Šniukas.
Anot jo, Lietuvos banko sąsajos su šiuo klausimu yra techninio pobūdžio – PLAIS naudoja dalį Lietuvos banko valdomos „Litas KART“ infrastruktūros. Kitaip tariant, kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turi prisijungti prie šios infrastruktūros, kad būtų pasiekiamos per PLAIS.
Tik lieka nelabai aišku, kodėl centrinis bankas, leisdamas naudotis savo infrastruktūra, netikrina, ar įmonės yra prisijungusios prie PLAIS.
„Jeigu reikėtų pokyčių, kurie priklausytų nuo Lietuvos banko, esame atviri dialogui, tačiau iniciatyva skolų išieškojimo reglamentavimo klausimais priklausytų Teisingumo ministerijai ar Registrų centrui.
O Europos Sąjungos šalyse registruotos finansų įmonės turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje ir neįsteigusios filialo – tai vienas laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principų“, – aiškino G.Šniukas.
Klientams leis pasirinkti
Ne paslaptis, kad piktybiški skolininkai dažniausiai renkasi šalyje gerai žinomo britų „fintech“ startuolio „Revolut“ paslaugas.
„Lietuvos piliečiai gali turėti sąskaitą bet kurioje jurisdikcijoje ir ten laikydami savo lėšas nebus pasiekiami Lietuvos antstoliams“, – pripažino specializuoto banko licenciją gavusio „Revolut Bank“ atitikties vadovas Dmitrijus Uskovas.
Pasak jo, jei pagrindinė kompanija „Revolut Ltd“, kuri yra registruota Didžiojoje Britanijoje, perkeltų savo klientus į mūsų šalyje įsteigtas antrines įmones „Revolut Payments“ arba „Revolut Bank“, tuomet ir šios įstaigos, ir jų paslaugomis besinaudojantys asmenys būtų reguliuojami pagal Lietuvos įstatymus.
Tai reiškia, kad jos būtų prijungtos prie PLAIS ir skolas būtų galima išieškoti. Bet kol kas nė viena šių bendrovių neturi klientų.
Ar sulauksime pokyčių, kai „Revolut Bank“ realiai pradės veiklą? Atrodo, vilčių nedaug.
„Pradėjus teikti banko paslaugas „Revolut Ltd“ klientai automatiškai nebus perkeliami į Lietuvos jurisdikciją.
Tiek esami, tiek ir nauji klientai programėlėje turės pateikti savo sutikimą turėti sąskaitą Lietuvoje („Revolut Bank“). Klientų lėšoms atsidūrus banke, į jas bus galima nukreipti automatinį lėšų išieškojimą“, – aiškino D.Uskovas.
Tačiau ar užkietėję skolininkai tikrai panorės perkelti sąskaitas į Lietuvą ir atsisveikinti su dalimi pinigų? Vargu.
Vilkinantys laiką pralošia
Kita vertus, anksčiau ar vėliau su skolintojais teks atsiskaityti ir tokiems skolininkams. Tik išsisukinėjantieji turės sumokėti gerokai daugiau nei tie, kurie elgiasi sąžiningai.
Mat kuo ilgiau vilkinama skola, tuo daugiau prisikaupia delspinigių, palūkanų ir priverstinio išieškojimo išlaidų.
„Išieškojimo procesas nestovi vietoje – antstoliai periodiškai tikrina skolininko turtinę padėtį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į trečiųjų asmenų valdomas skolininkui priklausančias lėšas ir taikomos kitos priverstinio išieškojimo priemonės“, – aiškino Antstolių rūmų vadovė I.Karalienė.
Anksčiau ar vėliau daugumai tokių žmonių prireikia kokios nors administracinės ar kreditavimo paslaugos, tačiau jos neįmanoma gauti dėl esamos skolos ir sugadintos kredito istorijos.
Riba – nuo 15 tūkstančių eurų per metus
Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė:
„Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai privalo pateikti VMI informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. eurų.
Taip pat turi teikti informaciją apie sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 tūkst. eurų, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas.
Mokėjimo įstaigos, registruotos kitoje ES šalyje, privalo teikti informaciją apie Lietuvos rezidentų turimus likučius (pinigų apyvartą) savo šalies mokesčių administratoriui, kad pastarasis atsiųstų informaciją Lietuvos mokesčių administratoriui.
VMI informaciją apie ES valstybėse esančias Lietuvos rezidentų sąskaitas 2016 metais gavo iš 23 valstybių, sąskaitų skaičius – beveik 19,5 tūkst., o 2017 metais informacija gauta iš 26 ES narių, sąskaitų skaičius – beveik 93 tūkst. Kai kurios ES valstybės pateikė tik likučius, kitos – ir likučius, ir sąskaitos apyvartą.
Lietuvos mokesčių mokėtojai turi iki gegužės 2 d. deklaruoti užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas. Informaciją VMI apie tokių sąskaitų atidarymą ir uždarymą reikia pateikti pasiekus ar viršijus metinę 15 tūkst. eurų apyvartą. Ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams (ne emigrantams).
Mokesčių mokėtojai turi informuoti tik apie sąskaitos atidarymo (uždarymo) faktą be jokių operacijų skaičiaus ar jų detalizavimo, be tikslios apyvartos sumos.
VMI 2015 metais gyventojai pateikė informaciją apie 619 naujai atidarytų bei uždarytų sąskaitų užsienio bankuose ar elektroninių sąskaitų, 2016 metais tokių buvo 2,8 tūkst., 2017 metais pranešta apie 1,4 tūkst. sąskaitų, o 2018 m. tokių sąskaitų buvo 900.
Pradėjęs išieškojimo veiksmus mokesčių administratorius naudoja gaunamą informaciją iš užsienio šalių apie asmenų sąskaitas ir kreipiasi į užsienio mokesčių administratorių dėl išieškojimo iš turimų sąskaitų ar turto užsienio valstybėje.“
