„Sezoninis darbas mokiniams naudingas. Jis padeda formuoti finansinius įgūdžius, suvokti pinigų vertę, o leisdami savo uždirbtus pinigus vaikai tai daro atsakingiau. Darbas taip pat įtvirtina atsakomybės, pareigos jausmą. Aišku, norisi, kad per vasaros atostogas vaikai spėtų ir pailsėti, todėl paaugliai neturėtų dirbti tiek, kiek suaugusieji“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tiesa, kaip teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, būtent pareigos jausmo trūkumas jauname amžiuje neretai pakiša koją norintiems įsidarbinti moksleiviams.
„Kai kurie nepilnamečiai jau po vienos ar dviejų darbo dienų nusprendžia jį mesti, nesilaiko darbo drausmės, į darbo vietą ateina, kada nori, todėl darbdaviai nenori tiek daug laiko skirti nepilnamečiams. Užuot priėmę 14 metų ir vyresnius moksleivius, jie dažniau renkasi įdarbinti jau sulaukusius 18 metų jaunuolius“, – sakė M.Jankauskienė.
„Swedbank“ sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa parodė, kad didelė tėvų dalis savo vaikams dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75 proc. iš beveik 500 apklausoje dalyvavusiųjų tėvų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems nei 14 metų vaikams tai daryti leistų 23 proc. atsakiusiųjų tėvų.
„Apklausos dalyviai pažymėjo, kad dažnas jų būdamas 14 metų ar net jaunesnio amžiaus dirbo ir patys. Dažniausiai pagelbėdavo ūkininkams, skindavo uogų derlių, platindavo laikraščius ar skrajutes. Daugelis darbą vaikystėje prisimena kaip gerą finansinio raštingumo ir atsakomybės pamoką, padedančią prisijaukinti discipliną ir išmokti vertinti pinigus“, – komentavo J.Cvilikienė.
M.Jankauskienė pažymėjo, kad vasaros atostogoms įsibėgėjant mokiniai aktyviai ieško laikinų įsidarbinimo galimybių. Pasibaigus mokslo metams į 45 šalyje veikiančius Jaunimo darbo centrus kasdien kreipiasi vidutiniškai po 12 moksleivių, kurie domisi vasaros darbo galimybėmis, konsultuojasi darbo teisės klausimais.
„Tiesa, kaip rodo tendencijos, įsidarbinti didesnes galimybes turi 18 metų sulaukę moksleiviai. Darbo saugos reikalavimai, materialinė atsakomybė riboja nepilnamečių įdarbinimą. Jie taip pat negali dirbti įmonėse, kuriose yra pamaininis darbas arba pardavinėjamas alkoholis. Nors mokiniams leidžiama dirbti nuo 14 metų, įsidarbinti šio amžiaus jaunuoliams galimybės praktiškai yra labai ribotos“, – sakė M.Jankauskienė.
Pasak J.Cvilikienės, galima pastebėti, kad darbo skelbimų, tinkamų jaunesniems moksleiviams, yra labai mažai. Dažniausiai ieškantieji sezoninių darbuotojų nurodo, kad šie turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų. Populiariausi siūlomi darbai − ledų pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, aplinkos tvarkytojų, derliaus surinkėjų, pagalbinių darbuotojų, lankstinukų platintojų.
„Tiesa, nors dominuoja skelbimai, kuriuose ieškoma vyresnių moksleivių, tai nereiškia, jog jaunesnieji neturi jokių galimybių įsidarbinti. Vis dėlto pradėti ieškoti darbo, tinkamo moksleiviams, vertėtų ne prasidėjus vasaros atostogoms, o anksčiau – gegužės ar net balandžio mėnesiais, kada darbdaviai pradeda ieškoti darbuotojų sezoniniam darbui“, – patarė J.Cvilikienė.
Dažniausiai jaunimui mokamas atlyginimas yra minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu siekia 555 eurus neatskaičius mokesčių.
Tokia suma dažnu atveju bus potencialaus darbo užmokesčio lubos, nes 16 metų nesulaukusiems jaunuoliams įstatymų tvarka neleidžiama dirbti pilnos 8 val. darbo dienos, be to, nemažai daliai sezoninių darbų, pavyzdžiui, skrajučių platinimui, visos darbo dienos ir nereikia.
„Suradus tinkamą darbą visgi labai svarbu pasirūpinti darbo sutartimi – ji numato darbo garantijas ir sąlygas. Darbo sutartimi darbdavys prisiima atsakomybę už darbuotoją, įsipareigoja mokėti sutartą darbo užmokestį. Tuo atveju, jei darbdavys nevykdo šio susitarimo, sutartis yra pagrindas ginant pažeistas savo teises“, – pabrėžė J.Cvilikienė.
