Įstatymo pataisos, pagal kurias į šiuo metu veikiančią užstato sistemą būtų įtraukta visų alkoholinių gėrimų tara, šiuo metu svarstomos Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
„Aplinkos ministerijai atlikus nepriklausomą šio klausimo analizę apsidžiaugėme, kad pagaliau sprendimai bus priimami remiantis faktais, tačiau dabar atsidūrėme situacijoje, kai ekspertų išvados ignoruojamos. Minėta analizė aiškiai parodė, kad užstato sistemos plėtra būtų maždaug 5 kartus brangesnė, nei rūšiavimo konteinerių sistemos, o sutvarkymo rezultatas būtų tik labai nežymiai geresnis“, – sako Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė.
Jos teigimu, svarbu suprasti, kad galiausiai už visą atliekų sutvarkymą susimoka vartotojas, perkantis pakuotėje esantį produktą, todėl visi papildomi kaštai nugultų ant Lietuvos gyventojų pečių.
„Lietuvoje šiuo metu turime dvi sistemas, kuriomis tvarkoma stiklo pakuotė – užstato ir rūšiavimo konteinerių. Konteinerių sistema yra nuolat plečiama, investuojama į kokybiško jos veikimo užtikrinimą. Iš šios sistemos išėmus didžiąją dalį stiklo pakuotės, šios investicijos nueitų veltui, o likusių pakuočių tvarkymas ženkliai pabrangtų“, – teigia Kęstutis Pocius, didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.
Pasak K. Pociaus, užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos tyrimą atlikę nepriklausomi ekspertai patvirtino, jog esamos konteinerinės sistemos plėtra yra kur kas efektyvesnis būdas siekiant užsibrėžto tikslo - didinti stiklo pakuotės surinkimą. Panašų rezultatą planuojama pasiekti net 5 kartus mažesnėmis investicijomis į esamą konteinerinę sistemą.
Saulius Galadauskas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos pirmininkas, tvirtina, kad užstato sistemos plėtra būtų sudėtinga ir dėl praktinių aspektų.
„Gamintojai, vadovaudamiesi gamintojų atsakomybės principu, kartu su prekybininkais sukūrė puikiai veikiančią sistemą, kuri tampa pavyzdžiu kitoms šalims, kuriančioms savo atliekų tvarkymo planus. Tačiau politikai, nors ir labai kilnių tikslų vedami, pirmiausiai turėtų išgirsti pačių sistemos administratorių nuomonę. Pateiktas pasiūlymas išbalansuotų ir apsunkintų sistemos veikimą, pradedant ir visiškai praktiniais klausimais.
Didelė dalis vyno ar stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių nėra pritaikomi automatiniam surinkimui, todėl eitų kalba apie šios taros surinkimą rankiniu būdu. Be to, reikėtų didesnio ploto – tai reiškia, tektų statyti ar įrengti naujus taromatus, galvoti apie papildomą stiklo taros sandėliavimo plotą parduotuvėse. Galiausiai, šiuo metu numatyta, kad infrastruktūrą reikės atnaujinti ir keisti 2024 m. – galbūt tokius pokyčius reikėtų svarstyti tuo metu“, – sako S. Galadauskas.
R. Radavičienė pastebi, kad daugiau investuojant į konteinerių sistemos plėtrą, pakuočių atliekų surinkimo kokybę bei vartotojų edukaciją, galima pasiekti taip pat puikių stiklo pakuotės surinkimo rezultatų. Tai įrodo ir šalių, kurios demonstruoja gerus surinkimo rodiklius, nors apskritai neturi užstato sistemos, tokių kaip Čekija ar Belgija, pavyzdžiai.
„Nėra dažnas atvejis, kai visi atliekų tvarkymo sektoriaus dalyviai – gamintojai ir importuotojai, prekybininkai, tvarkytojai (surinkėjai ir perdirbėjai) – turėtų vieningą poziciją, tačiau šiuo klausimu sutarimas yra vienbalsis, o tai šį bei tą pasako. Nesigilinti į nepriklausomų ekspertų išvadas yra paprasčiausiai trumparegiška, todėl raginame politikus siekti tiek aplinkai, tiek vartotojams naudingiausio sprendimo“, – sako R. Radavičienė.
