Įstatymui buvo pritarta. Iš 102 užsiregistravusiųjų balsavo 101 iš kurių „už“ buvo 66 Seimo nariai, „prieš“ – 5, susilaikė – 30.
Pasak pataisos iniciatoriaus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias ir paskatintų kolektyvinių sutarčių pasirašymą.
Jo teigimu, paviešinta informacija apie siūlomą darbo užmokestį niekaip nepakenktų darbdaviams.
„Pradinis skaičius, nuo kurio prasideda derybos, ir yra esmė. Nevertinkit šios pataisos iš Vilniaus gyventojo IT specialisto. Mes kalbame apie absoliučią Lietuvos gyventojų daugumą – tuos, kurie nuo 8 iki 17 val. dirba už 600 eurų. Jiems 650 ir 580 eurų yra didelis skirtumas“, – sakė T.Tomilinas.
T.Tomilinui pritarė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.
„Šiandien darbo rinka keičiasi, viskas gyvenime greitėja ir atrodo, kad praeiti visas procedūras tam, kad galų gale sužinotum, koks atlyginimas tau galėtų būti pasiūlytas – darosi absoliučiai neprasminga“, – sakė konservatorė G.Skaistė.
Įstatymas abejotinas
G.Skaistės teigimu, darbo skelbime turėtų būti nurodyta orientacinė kaina. Nepaisant to, įstatyme ji pastebi keletą abejotinų vietų.
„Nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo ir jokios nuobaudos, jei jie to nedarys, arba darys netiksliai. Nepaisant to, reikia pažiūrėti, kaip įstatymas veiks ir pamatysim, ar žmonės yra patenkinti“, – teigė ji.
Liberalas Simonas Gentvilas, priešingai nei G.Skaistė, pasisakė prieš šio įstatymo priėmimą.
„Šiandien darbuotojo neprisiviliosi tik už atlyginimą, tai yra socialinių paslaugų paketas. Jeigu mes pradėsime reglamentuoti kiekvieną darbdavio įsipareigojimą, ką jis turi nurodyti savo darbo skelbime, tai mes nueisime visiškai klaidinga linkme“, – teigė S.Gentvilas.
Jo nuomone, darbuotojai, rinkdamiesi darbo vietą, pirmiausia žiūri ne į atlyginimą, o į tai, kas yra kolektyvas, kas yra vadovas, kokios yra darbo sąlygos, kaip prižiūrima darbuotojo pensija ir pan.
„Darbdaviai nurodys milžinišką intervalą, kas yra leidžiama šiuo įstatymu. Ir taip bus apeita, nes kiekvienas specifinis darbuotojas atsineša specifinę kompetenciją ir nebūtinai juos galima suvienodinti“, – sakė Seimo narys.
Seimo narys Mykolas Majauskas pasisakė „už“ bei susirinkusius Seimo posėdžių salėje ragino pasekti jo pavyzdžiu.
„Darbdaviai ne tik neskelbia atlyginimo, bet dar ir priimta, kad darbo pokalbyje nemandagu klausti apie atlyginimą. Koks laukia atlyginimas sužinome tik antro ar trečio pokalbio. Toks pakeitimas sustiprintų potencialių darbuotojų derybines pozicijas išsiderėti ir gauti geresnį atlygnimą“, – teigė jis.
M.Majauskas pritarė G.Skaistei, kad šis įstatymo projektas nėra tobulas, nes darbdaviai galės laisvai ir labai plačiai nustatinėti atlyginimo dydžio ribas.
„Tikėtis, kad bus perversmas, manau, būtų naivu. Bet toks sprendimas gali dalinai sustiprinti derybines pozicijas būtent tų žmonių, kurie ieško darbo“, – sakė M.Majauskas.
Nekreipia dėmesio į kitas problemas
Seimo narė Aušrinė Armonaitė taip pat pasisakė prieš tokio įstatymo priėmimą.
„Lietuvoje egzistuoja gana dideli darbo mokesčiai ir jeigu beveik 40 proc. nuo atlyginimo yra sumokama mokesčių, tai darbo vieta tampa labai brangi. Tai, jog darbdavys įvardins preliminarią darbo kainą – tos situacijos neišspręs. Mano požiūriu, tai yra tiesiog fasadinis, labai nedidelis sprendimas, kuris tik papudruoja problemą, bet iš esmės jos visai nesprendžia“, – sakė ji.
Taip pat ji išsakė smulkiųjų verslininkų poziciją. Jos teigimu, jiems ir taip aiškiai pateikti nurodymai, ką jie gali ir turi rašyti darbo skelbimuose.
„Jeigu mes norime padėti smulkiesiems verslininkams ir žmonėms susirasti darbą greičiau – tada reikėtų kalbėti ir apie tai“, – sakė ji.
