Vilniuje komunalinių atliekų tvarkymo kaina iki reformos buvusio lygio nesieks, o įvedus naujas pataisas gyventojų lauks daugiau lankstumo – nebus apmokestinamas garažų bei sodų be statinių sklypų plotas, bus galima užsisakyti dažnesnį arba vienkartinį atliekų išvežimą.
Be to, nuo kitų metų įvedamas rinkliavos už atliekų surinkimą skaičiavimo pagal svorį koeficientas, kuris lems 25 proc. rinkliavos dydžio – kitą dalį sudarys rinkliava, skaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą.
Pasak Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos nario Žilvino Šilgalio, vilniečiams ne tik ženkliai padidės komunalinių atliekų išvežimo kainos nuo ateinančių metų, bet ir teks susimokėti papildomai už praeityje Vilniaus mero laiku nepriimtus tinkamus sprendimus, t. y. kiekvienam vilniečiui paslauga dar papildomai kainuos po 13,43 eurus už toną. Šį mokesti jis pavadino „Šimašiaus mokesčiu“.
Kainų pokytį lemia begalė veiksnių
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį staigų kainų pokytį, anot Ž.Šilgalio, yra neskaidrus vežėjų konkursas ir Savivaldybės sudarytos galimybės padidinti kainą tiems patiems vežėjams, kurie prieš tai nesusitvarkė su savo pasiūlytomis kainomis bei pradėjo šantažuoti ir grasinti nebevežti šiukšlių.
Ž.Šilgalis nuogąstavo, kad konkurso dalyviai, neįvykdę sutarties sąlygų, turėjo būti įtraukti į nepageidaujamų dalyvių naujai paskelbtuose konkursuose sąrašą, iš jų paimta banko garantija ar išieškotos visos baudos už sutarties sąlygų pažeidimus.
Vietoje to, Tarybos nario teigimu, įmonėms, vienašališkai nutraukus sutartis, tiesiog leista primityviausiu būdu pasikelti įkainį net 2,5 karto.
„Jeigu ta kaina didėtų tam tikrose ribose, tai būna, kad apsiskaičiuoja, bet šiuo atveju vien vežėjų kaina didėja 2,5 karto. Prieš metus ji siekė 16 eurų už toną išvežamų komunalinių atliekų, o dabar, pasirašius naujas sutartis, suma bus beveik 42 eurai už toną“, – kalbėjo Ž.Šilgalis.
Nenori dirbti nuostolingai
Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) direktorius Rimantas Juknevičius tikina, kad po reformos pradėję dirbti atliekų vežėjai suprato neįvertinę svarbių veiksnių. Pavyzdžiui, kad rinkliavą už šiukšlių išvežimą pavyks surinkti ne iš visų miestiečių, kad bus neatitikimų tarp gyventojų deklaruojamo būsto ploto ir duomenų Registrų centre.
„Ilgainiui vežėjai pradėjo dirbti nuostolingai, todėl, vos pradėję vykdyti sutartis, nusprendė jas nutraukti. Norint užtikrinti sklandų paslaugų teikimą vilniečiams ir nenuostolingą veiklą aptarnaujančioms įmonėms, buvo atsižvelgta į papildomus veiksnius ir paskelbtas naujas konkursas. Pasikeitus sąlygoms, pakilo ir kaina“, – teigė R.Juknevičius.
Tačiau vežėjų kainos yra tik viena iš dedamųjų, kurios įskaičiuojamos į rinkliavą, o brangstančios jų paslaugos daro įtaką bendrai sumai.
Pasak R.Juknevičiaus, kita kainos kilimo priežastis – pasikeitusi bendra už atliekas surenkamų mokesčių suma. Anksčiau sodų bendrijose žemės paskirties sklypai ar automobilių parkingai buvo apmokestinami. Dėl to už šiukšlių išvežimą buvo surenkama daugiau. Dabar to atsisakyta, taigi sumažėjo apmokestinimo bazė.
Papildomas pusšimtis etatų
Ž.Šilgalio teigimu, dėl kainų kilimo kalta ir įmonė VASA.
„Jos funkcijos – kontroliuoti vežėjus bei išrašinėti sąskaitas. Anksčiau to nereikėjo, nes tai darydavo patys vežėjai. Tam suformuotas 55 žmonių korpusas. Tačiau kyla klausimas, ar tai reikalinga? Per metus jos išlaikymas kainuoja apie 2,5 mln. eurų“, – stebėjosi Ž.Šilgalis.
Jo teigimu, šias funkcijas puikiai galėtų atlikti regioninė įmonė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). O VASA įmonės išlaikymas už toną mokamus mokesčius padidina dar 18 eurų.
Taip pat Ž.Šilgalis Vilniaus situaciją palygino su kaimyninės Latvijos Tukumo regionu. Jo teigimu, komunalines atliekas ten anksčiau taip pat tvarkė privatus vežėjas, tačiau vėliau jis buvo perimtas ir viskas stojo į savo vėžes – pelnas negali siekti daugiau nei 5 proc.
Lietuvoje situacija prasta – tos sritys, kurios naudingos verslui, Vilniaus miesto Tarybos nario teigimu, naudojasi tokia situacija.
„Pavyzdžiui, pakuočių atliekas, už kurias neatsako savivaldybė, galima surinkti, parduoti, gauti pelną ir investuoti į kainos mažinimą, o verslas iš to tik pasiima pelną ir tai gyventojams neturi jokios naudos, nors rūšiuoja būtent jie. Tad paskatos rūšiuoti gyventojams nėra“, – piktinosi Ž.Šilgalis.
Vilniuje taip pat formuojasi monopolija, Ž.Šilgalis sakė, kad iš kadaise buvusių penkių vežėjų, šiandien turime tik du – „Ecoservice“ ir „Ekonovus“.
„Galima sakyti, kad viskas koncentruojasi į vienas rankas. Ir tikėtis, kad mes esant tokiai koncentracijai turėsime stabilią kainą yra naivu“, – pabrėžė jis.
Kalta Vilniaus miesto savivaldybė
Čia Tarybos narys Ž.Šilgalis kaltina savivaldybę, nes, jo įsitikinimu, VAATC įmonė pati puikiai galėtų administruoti šiukšlių išvežimą, o teiginiai, kad tai padaryti sunku, pasak jo, yra tik mitai.
„Čia reikia savivaldybei pačiai perimti, nes ji turi būti suinteresuota, kad žmonės mokėtų už tinkamai teikiamą paslaugą teisingą kainą. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga, kad reikia technikos, savų konteinerių.
Konteinerius galima įsigyti, techniką išsinuomoti lizingu, o srautas, kurį mes gauname iš rinkliavos, automatiškai garantuoja pajamas. Savivaldybės įmonė jau nebūtų orientuota į pelną, o į kaštų padengimą. Aš nekaltinu verslo, jei jam sudaryta galimybe daugiau uždirbti, tai jis ir uždirbs“, – tikino Ž.Šilgalis.
Ž.Šilgalis pasakojo, kad ne tik kaimynai latviai, bet ir visa Europa eina tuo keliu, jog atliekų tvarkymo grandinė perduodama savivaldybei, o Lietuvoje tai nenaudinga ne tik verslininkams, bet ir kai kuriems politikams.
„Pagrindinė priežastis yra ne verslas, bet savivaldybė, kuri neužtikrino ūkiško atliekų tvarkymo proceso. Šiandien galioja Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos sprendimas, kuris įpareigoja skaičiuoti rinkliavą už sunaudojamas šiukšles pagal realiai pasvertą šiukšlių kiekį. Šiai dienai sistemos administratorius net nesugeba paskaičiuoti mums visiems mokesčio už atliekų išmetimą pagal realiai suvartotą kiekį. Tai reiškia, kad mes arba permokame, arba neprimokame“, – Ž.Šilgaliui antrino Tarybos narys Vydūnas Sadauskas.
Jo teigimu, kavinės Vilniaus mieste, kurios suvartoja daugiau atliekų ir moka ne pagal suvartotą kiekį, o pagal kvadratūrą – neprimoka, o gyventojai, galimai, subsidijuoja, nes moka ne už tai, kiek suvartoja, o už turimą būsto plotą.
„Įgyvendinus siūlomus sprendimus, tonos atliekų sutvarkymo kainą šiomis aplinkybėmis būtų galima ženkliai sumažinti ir ji tikrai nesiektų 100 eurų už toną“, – patikino Ž.Šilgalis.
Skundžiasi ir savarankiškai gyvenantys studentai
Anksčiau už šiukšlių išvežimą Vilniaus Žirmūnų mikrorajono gyventojas Jokimas Tamulionis per metus mokėjo 26 eurus, t. y. 2,16 euro per mėnesį už 47 kv. m būstą.
Ši suma, pagal dabartinius skaičiavimus, jam padidės daugiau nei dvigubai – studentas už atliekų tvarkymą mokės 45,5 euro. Toks mokesčio padidėjimas studentui yra reikšmingas, o nuosavo būsto išlaikymas tampa brangesnis.
„Suprantu, kad kainos turi augti, tačiau jeigu ir pagrindinių maisto produktų kainos augtų dukart kasmet, tai studento kišenėje kiekvieno mėnesio dešimtą dieną jau būtų kiaurymė“, – sakė vaikinas.
