Dalinamės 6 svarbiausiais dalykais, kuriuos būtina žinoti, priimant galutinį sprendimą dėl kaupimo senatvei.
1. Trijų pakopų sistema ir atnaujinta kaupimo formulė
Kai kurie finansų specialistai įgyvendintą reformą apibūdina ne kaip esminį sistemos pakeitimą, bet kaip buvusios pensijų sistemos pertvarkymą. Todėl nemaža dalis ankstesnės pensijų sistemos elementų su tam tikrais pakeitimais išliko ir nuo 2019 m. pradžios pradėjus įgyvendinti pensijų reformą.
Šiuo metu egzistuoja trys pensijų pakopos: I, II ir III. I pensijų pakopa, paprastai tariant, yra „Sodros“ mokama pensija. Gyventojas teisę į „Sodros“ mokamą senatvės pensiją įgyja, sukaupęs reikiamą darbo stažą, per kurį mokėjo įmokas. Stažo metų sukaupimui būtina mokėti įmokas bent nuo 12 minimalių mėnesinių algų per metus. I pensijų pakopa Lietuvoje yra privaloma.
Kaupimas II pensijų pakopoje – tai kaupimas pensijų fonde su valstybės parama. Kaupti ar nekaupti II pensijų pakopoje apsisprendžia kiekvienas gyventojas. Prie II pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų pasiruošimo senatvei prisideda ir valstybė.
Standartinė kaupimo II pakopoje formulė yra 3 + 1,5 proc., kai 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio kaupia pats dirbantysis, o dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo prisideda valstybė.
Tie asmenys, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo arba kaupdami neprisidėjo savo lėšomis, pasiruošimą senatvei pradės kaupdami 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Tačiau įmoka nuosekliai augs kasmet po 0,3 proc., kol pasieks 3 proc. Nuosekliai augs ir valstybės parama, kuri prasidės nuo 0,3 proc. ir kils iki 1,5 proc.
Į kaupimą nuo šių metų įtraukti žmonės, norintys startuoti ne nuo minimalios kaupimo sumos, tai yra, ne nuo 1,8 proc., o nuo standartinių 3 proc., turi visas galimybes tai padaryti, susisiekę su atitinkama kaupimo bendrove.
III pakopa – tai savanoriškas privatus asmens kaupimas su nedidele valstybės parama, suteikiama per galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
2. Asmeninio apsisprendimo laisvė
Viena didžiausių naujosios pensijų reformos inovacijų – privalomas įtraukimas į kaupimą II pakopoje su galimybe atsisakyti kaupimo, o atsisakius į jį sugrįžti. Nuo šių metų sausio mėnesio į pensijų kaupimą pirmą kartą buvo įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, tačiau sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.
Naujai privalomuoju būdu įtraukti kaupimo dalyviai kaupti senatvės pensijai oficialiai pradės nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje. Tačiau jie gali ir patys pasirinkti norimą bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jei kaupti II pensijų pakopoje asmuo nenori, jis gali atsisakyti kaupimo. Atsisakyti kaupimo gali ir tie, kurie kaupime dalyvauja jau kurį laiką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kaupimą nutraukę ar sustabdę asmenys gali į kaupimą sugrįžti. O nauji kaupimo dalyviai analogiška tvarka į kaupimą bus įtraukiami kiekvienais metais.
3. Mokesčių sumažėjimas ir nebemažėjanti „Sodros“ pensija
Svarbu atkreipti dėmesį į du gyventojams svarbius ir finansiškai naudingus pensijų sistemos pakeitimus. Tai yra sumažintus pensijų fondų atskaitymo mokesčius ir dėl kaupimo II pensijų pakopoje nebemažėjančią „Sodros“ pensiją.
Nuo šių metų mažinami fondų atskaitymai. Pensijų fondų administravimo mokesčiai šiemet negali viršyti 0,8 proc. sukauptos sumos, o nuo 2021 m. jie dar sumažės ir negalės viršyti 0,5 proc.
Kitas pozityvus pokytis – nebemažėjanti „Sodros“ pensija. Būtent „Sodros“ pensijos mažėjimas, pradėjus papildomai kaupti, būdavo viena pagrindinių priežasčių, stabdžiusių papildomą gyventojų kaupimą pensijų fonduose.
Nuo šių metų tapo nebesvarbu, ar žmogus dalyvauja kaupime, ar nedalyvauja, nuo to nebepriklauso pensijos, mokamos iš „Sodros“, dydis. Nepriklausomai kaupia ar ne, asmuo vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma bus tarsi papildomas mėnesinis priedas prie įprastos „Sodros“ mokamos pensijos.
4. Išmokėjimo pokyčiai
Pensijų fonduose sukauptų pinigų išmokėjimo būdas priklausys nuo sumos. Sukaupus iki 3000 eurų, pinigai, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokami vienkartine išmoka.
Tai atvejais, kai sukaupta suma viršys 3000 eurų, bet nesieks 10 000 eurų, pensinio amžiaus sulaukusiam gyventojui bus mokamos periodinės išmokos. Šios išmokos pasibaigs tuomet, kai pasibaigs ir sukaupti pinigai.
Sukaupus daugiau nei 10 000 eurų, nuo 2020 m. kaupimo dalyvis privalės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos jam bus mokamos iki pat mirties. Šiuo atveju bus suteikiama galimybė rinktis iš dviejų pensijų anuitetų rūšių: standartinio ir atidėtojo anuiteto.
Šiais metais, vadovaujantis Lietuvos banko skelbiama informacija, anuitetą įsigyti privalu tada, kai sukaupta suma yra didesnė nei 18 tūkst. 969 eurai.
5. Fondo pasirinkimą lemia amžius
Asmenų, kaupusių II pakopos pensijų fonduose, elgesio analizė atskleidė, kad, savarankiškai pasirinkdami pensijų fondus, kaupimo dalyviai neretai elgdavosi neracionaliai. Kitaip sakant, vyresnio amžiaus kaupimo dalyviai pernelyg drąsiai rizikuodavo, tuo tarpu jaunesni – elgdavosi gana konservatyviai.
Pradėjus įgyvendinti 2019 m. pensijų reformą, ėmė veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų sistema. Tai reiškia, kad gyventojai nuo šių metų nebeprivalo spręsti, kokį fondą pasirinkti – fondas parenkamas pagal kaupimo dalyvio amžių.
Kaupiant gyvenimo ciklo fonduose investavimo rizika yra susiejama su amžiumi. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau rizikos jis gali prisiimti, o ši rizika ilgesniu laikotarpiu virsta geresniu finansiniu pelnu. Kuo žmogus vyresnis ir kuo labiau artėja prie pensinio amžiaus, tuo svarbiau jam tampa išsaugoti tai, kas yra sukaupta. Todėl rizika turi mažėti.
Tie, kurie nori investavimo riziką pasirinkti savarankiškai, turi visas galimybes tai padaryti ir kaupti ne pagal amžių tinkamiausiame, bet norimame pensijų fonde. Tokiu atveju atsakomybę dėl finansinės rizikos prisiima pats kaupiantysis.
6. Prisidėti gali ir darbdaviai
Lietuvos pensijų sistema ir ligšiolinės reformos nemažai kritikos sulaukdavo dėl profesinių pensijų nebuvimo. Profesinės pensijos reiškia, kad nemažą pajamų senatvėje dalį sudaro darbdavio įmokomis finansuojamos pensijos.
Nors Lietuvoje šios rūšies pensijų nėra, pradėjus veikti nuo 2019 m. reformuotai senatvės pensijų sistemai, prie gyventojų kaupimo tam tikra forma gali prisidėti ir darbdaviai.
Jei asmuo kaupia II pensijų pakopoje, prie jo keliais procentais nuo atlyginimo ar tam tikra sutarta suma gali prisidėti ir darbdavys. Prie asmeninio gyventojų kaupimo prisidedantiems darbdaviams suteikiama galimybė pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
