Anot Latvijos premjero, Estija „jai nebūdingu karštakošiškumu“ nusprendė alkoholio akcizus apkarpyti ketvirtadaliu, kad būtų „iš esmės kirsta per prekybą alkoholiniais gėrimais Latvijos pasienio zonose“.
„Pastaraisiais metais dėl alkoholio akcizų dydžių Latvijoje ir Estijoje skirtumų susiformavo naują verslo niša pasienyje, kuri Latvijos iždą papildo iki 100 mln. eurų per metus“, – sakė K. Karinis.
Jis išreiškė viltį, kad su Estija pavyks susitarti dėl tokių Latvijos iždo netekčių minimizavimo.
Trečiadienį kalbėdamas Latvijos LNT televizijos laidoje „900 sekundžių“ K. Karinis pareiškė, jog visos trys Baltijos valstybės turėtų suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizų tarifus.
Jo žodžiais, tokiu atveju Latvija, Estija ir Lietuva tarpusavyje „nekariautų nereikalingo karo“, o galėtų naudoti akcizo mokestį kaip vieną kovos už sveiką visuomenę priemonę.
Atsakydamas į klausimą, ar išties įmanomas Baltijos šalių sutarimas dėl alkoholio akcizų suvienodinimo, Latvijos premjeras pareiškė: „Anksčiau ar vėliau mes tai pasieksime“.
Estijos prezidentė birželio 18-ąją pasirašė parlamento vyriausybės teikimu patvirtintas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis šio mokesčio tarifai alkoholiniams gėrimams, taip pat ir alui, nuo liepos mėnesio mažinami 25 procentais. Skelbta, kad tai daroma siekiant pažaboti smarkiai pagyvėjusią prekybą alkoholiniais gėrimais Latvijos pasienyje, dėl kurios pastebimai sumenko jų pardavimai Estijoje, bei vėl prisivilioti Skandinavijos alkoturistus.
Į tai reaguodamas Latvijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų.
Šioms pataisoms būtinas antrasis svarstymas, tačiau neatmetama galimybė, jog jos įsigalios jau kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo.
Akcizų alui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kuriuose yra iki 22 proc. grynojo alkoholio, Latvijoje mažinti neketinama.
