Nuo mėsos iki ryžių: turtingiausi Rusijos žemvaldžiai

Turtingiausi žemvaldžiai yra buvęs žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas, verslininkai Olegas Deripaska, Genadijus Timčenko, broliai Linnikai, Davidas Jakobašvilis ir kiti. Jų žemės vertinamos dešimtimis milijardų rublių ir nedirvonuoja, o naudojamos pagal paskirtį.

Didžiausios kontroliuojančios žemės ūkio bendrovės faktiškai formuoja vyriausybės agrarinę politiką. Tuo pačiu metu jos yra paėmusios labai daug paskolų iš valstybinių bankų ir gali būti nacionalizuotos bet kuriuo metu, pažymi „Forbes“.

„Forbes“ sudarė 20-ties stambiausių Rusijos žemvaldžių reitingą. Dvidešimt žemės savininkų kontroliuoja  Rusijoje 7,9 mln. hektarų žemės. Tai šiek tiek mažiau už šiandieninės Čekijos plotą (78 866 kv. km).

Visos žemės, kurią valdo dvidešimt stambiausių Rusijos žemės savininkų, vertė – 471,7 mlrd. rublių, arba 6,561 mlrd. eurų.

Į stambiausių Rusijos latifundininkų dvidešimtuką pateko Olegas Deripaska, Vadimas Moškovičius, Vladimiras Jevtušenkovas, broliai Aleksandras ir Viktoras Linnikai, Genadijus Timčenka... Jie valdo žemės sklypus, kurių vertė milijardai ir dešimtys milijardų rublių.

Pavyzdžiui, brolių Linnikų kompanijai „Miratorg“ priklauso 1 mln. hektarų. Bet pagal žemės kainą jie yra tik trečioje vietoje. Didžiausio šalyje mėsos gamintojo „Miratorg“ žemės yra daugiausia Centrinėje federalinėje apygardoje, kur hektaro kaina yra beveik tris kartus mažesnė nei Krasnodaro krašte. „Miratorg“, vykdydamas visą mėsos produktų gamybos ciklą, dar užsiima ir pašarų gamyba, taip pat plėtoja restoranų „Burger & Freis“ tinklą ir firmines mėsos parduotuves.

Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad broliai Linnikai yra Rusijos Federacijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo žmonos Svetlanos Medvedevos (jos mergautinė pavardė – Linnik) giminaičiai. Tačiau Viktoras Linnikas viešai šią informaciją paneigė.

Olego Deripaskos kontroliuojančioji žemės ūkio bendrovė „Kuban“ („Kubanė“), pasak žurnalo, turi 112 tūkst. ha žemės, kurios vertė – 14,6 mlrd. rublių (0,2 mlrd. Eur). Bendrovė buvo įkurta 2002 metais, sujungus tris Krasnodaro krašto kolūkius. Tuomet bendrovės žemės plotai neviršijo 30 tūkst. hektarų. Dabar kontroliuojančioji žemės ūkio bendrovė užsiima augalininkyste, gyvulininkyste ir cukraus gamyba, o dar neseniai – ir sėklininkyste.

Tačiau 2018 metų balandžio mėnesį O.Deripaskos bendrovė, vienintelė iš Krasnodaro įmonių, pateko į „juoduosius“ sąrašus – JAV paskelbė sankcijas, ir dėl to pasikeitė mokslo ir gamybos susivienijimo „Semenovodstvo Kubani“ („Kubanės sėklininkystė“), kuris buvo bendrovės dalis, savininkas. Naujuoju savininku tapo bendrovė, susijusi su O.Deripaskos pusbroliu Pavelu Jezubovu.

Brangiausias žemės sklypas priklauso buvusio žemės ūkio ministro ir buvusio Krasnodaro krašto gubernatoriaus Aleksandro Tkačiovo šeimai.

Bendrovę 1993 metais įkūrė buvusio Krasnodaro krašto gubernatoriaus tėvas, ir dabar į ją įeina 60 įmonių, kurios užsiima augalininkyste, pašarų gamyba, mėsos ir pieno gyvulininkyste, sodininkyste, žemės ūkio produkcijos perdirbimu. Produkciją pardavinėja kompanijos partneriai praktiškai visuose Rusijos europinės dalies ir Vakarų Sibiro regionuose, taip pat ir nuosavas parduotuvių tinklas.

A.Tkačiovo kontroliuojančiosios žemės ūkio bendrovės įplaukos 2018 metais viršijo 50 mlrd. rublių (695,616 mln. Eur).

Pirmą kartą Rusijos žemvaldžių reitingą „Forbes“ sudarė 2005 metais. Tuomet vertingiausi žemės sklypai buvo suformuoti aplink sostinę: už kapeikas supirkti Pamaskvio kolūkių pajai per ketverius naujojo Žemės kodekso, priimto 2001 metais, veikimo metus tapo brangiomis žemės valdomis. Didžiausių latifundininkų sąraše 2005 metais atsidūrė struktūros, priklausančios milijardieriams Dmitrijui Kamenščikui, Romanui Abramovičiui, Davidui Jakobašviliui, Dmitrijui ir Aleksejui Ananjevams...

„Užsiiminėti žemdirbyste turtingiausi šalies žmonės neplanavo: buvusių tarybinių ūkių ir kolūkių žemėse veikiai išaugo gyvenamųjų namų kvartalai, prekybos centrai, modernios gyvenvietės ir logistikos parkai“, – informuoja „Forbes“.

Tačiau žemės ūkis, į kurio vystymą valstybė kasmet investavo šimtus milijardų rublių, tapo labai rentabiliu verslu, todėl žemės savininkai, patekę į reitingą, dabar naudoja juos pagal paskirtį.
 
„Forbes“ paskaičiavimais, tarkime, augalininkystėje saulėgrąžų auginimo rentabilumas viršija 33 proc., cukrinių runkelių ir grūdų atveju šis rodiklis siekia 30 proc. o pietiniuose regionuose kviečių auginimo pelningumas gali siekti ir 50 procentų. Nenuostabu, kad į agropramoninį kompleksą atėjo žmonės, turintys daug pinigų.

„Forbes“ ekspertų nuomone, vyriausybės agrarinę politiką iš esmės formuoja didelių „agroholdingų“ lobistai. Tačiau, susiklosčius tokiai situacijai, lengva pakliūti į spąstus: daugelis kontroliuojančiųjų žemės ūkio bendrovių yra paėmusios paskolas iš valstybinių bankų ir bet kuriuo metu gali būti nacionalizuotos.