Sukauptos lėšos galės būti išmokamos, kai žmogus sulauks pensijos amžiaus – ši išmoka bus tarsi priedas prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.
Kaupimo tikslas – reguliarios pajamos senatvėje
Vienas dažniausiai gyventojams rūpimų klausimų, kodėl sulaukus pensinio amžiaus negalima vienu kartu atsiimti visų pensijai sukauptų lėšų. Pasak „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, ieškant atsakymo į šį klausimą, labai svarbu suprasti pagrindinį kaupimo tikslą.
„Antros pakopos pensijų sistema vis dėlto yra bendros pensijų sistemos dalis ir kaupimo tikslas yra užtikrinti didesnes nuolatines gyventojo pajamas senatvėje. Paprasčiau kalbant, kaupimu siekiama garantuoti didesnę pensiją, kurios vieniems reikia ilgiau, kitiems trumpiau.
Visas kaupimas ir yra kaupimas ne tam, kad būtų galima gauti pinigų sumą, o tam, kad žmogus gautų didesnes reguliarias pajamas senatvėje“, – priežastis, kodėl visos pensijai sukauptos sumos negalima atsiimti vienu metu, aiškino S.Jarmalis.
Pagal nuo 2020 metų įsigaliosiančią tvarką, sukaupti pinigai, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokami trimis būdais. Tiesa, vienas iš šių būdų numato galimybę atsiimti visą sukauptą sumą – jei sukaupta suma sieks 3000 eurų ar mažiau, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokama vienkartinė išmoka.
Jei sukaupta suma viršys 3000 eurų, tačiau nesieks 10 000 eurų, pensinio amžiaus sulaukusiam gyventojui bus mokamos periodinės išmokos, kurios pasibaigs tuomet, kai pasibaigs ir sukaupti pinigai.
Sukauptų lėšų sumai viršijus 10 000 eurų, asmuo turės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos jam bus mokamos iki pat mirties. Gyventojai galės rinktis iš dviejų anuitetų rūšių: standartinio ir atidėto.
Sukauptos lėšos – paveldimas turtas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų skyriaus patarėjos Ritos Babianskaitės teigimu, tai, jog visos sukauptos sumos negalima atsiimti iškart, gyventojams neturėtų kelti baimės. Sukaupta suma niekur nedings net ir kaupiančio asmens mirties atveju.
„Kol kaupiamos lėšos nėra atsiimtos kaip išmoka, jos yra paveldimos. Prievolės būtinai atsiimti išmokų iš pensijų fondų sulaukus pensijos amžiaus nėra. Žmogus gali nuspręsti neimti sukauptų pinigų – tokiu atveju jis toliau bus laikomas pensijų kaupimo dalyviu, lėšos bus toliau investuojamos, o mirties atveju dalyvio lėšos bus paveldimos“, – naująją tvarką komentavo SADM atstovė.
Sukaupus iki 3000 eurų arba nuo 3001 euro iki 10 000 eurų, šios lėšos yra paveldimos. Kiek kitokia, pasak R.Babianskaitės, yra sukauptų lėšų, viršijančių 10 000 eurų, paveldėjimo tvarka.
Standartinio anuiteto atveju lėšos nėra paveldimos. O atidėtasis anuitetas yra standartinio anuiteto ir periodinių išmokų derinys – iki 85 metų žmogui bus mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos ir kurios sudarys apie 90 proc. sukauptos sumos. Likusi sukauptų lėšų dalis bus skiriama pensijų anuiteto išmokoms nuo 85 metų iki mirties.
Sulaukusiems pensinio amžiaus šiemet – galimybė rinktis
Pensijų reformoje įtvirtintas įstatyminis sukauptų lėšų išmokėjimo reglamentavimas įsigalios nuo 2020 metų sausio mėnesio. Todėl tiems, kurie pensinio amžiaus sulauks dar šiais metais, sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka šiek tiek skirsis.
Anot SADM Pensijų skyriaus atstovės, gyventojams, pensinio amžiaus sulaukusiems 2019 metais, lyginant su tvarka, įsigaliosiančia nuo 2020 metų sausio, aktualūs du dalykai: šiemet kitokia yra bazinio anuiteto suma, o kartu skiriasi ir atvejai, kuomet galima atsiimti visą sukauptų pinigų sumą.
„Šiais metais privalomas anuitetas, remiantis Lietuvos banko skelbiama informacija, yra lygus 18 tūkst. 969 eurams. Visi, kurie įgyja teisę šiais metais pasiimti išmoką iš pensijų fondų, jei sukauptos lėšos neviršija anuiteto sumos, gali pasiimti arba vienkartinę, arba pasirinkti periodines išmokas. Jei suma viršija bazinio anuiteto sumą (t. y. 18 tūkst. 969 eurus), gyventojai turi įsigyti pensijų anuitetą“, – sakė SADM atstovė.
Keitėsi ne tik išmokų, bet ir įmokų tvarka
Įsigaliojus pensijų reformai, standartinė kaupimo II pakopos pensijų fonduose formulė atrodo taip: 3 proc. gyventojas kaupia nuo savo darbo užmokesčio, o dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo prisideda valstybė.
Jei gyventojas anksčiau nekaupė pensijai arba kaupdamas neprisidėjo savo lėšomis, jam nebūtina kaupimo pradėti nuo maksimalaus tarifo.
Standartinė įmoka, pradėjus kaupti nuo šių metų, sudaro 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, tačiau ji kasmet nuosekliai augs tol, kol sudarys 3 proc. Atitinkamu tempu kasmet augs ir valstybės paskata.
Kaupimo formulė, pradėjus savo lėšomis kaupti tik šiemet, keisis palaipsniui. Formulės kaitos dinamika pateikta lentelėje.
