Sumokėk kelis šimtus eurų, stok į eilę ir po poros metų galėsi pasiimti naujutėlį automobilį – kuo didesnis bus įnašas, tuo prabangesnį gausi. Automobiliu galėsi naudotis ištisus dvejus metus, o nuomos įmonė ne tik sumokės už draudimą, bet dar pridės ir papildomą padangų komplektą.
Tokiais pasiūlymais klientus viliojanti Vokietijos kompanija „Dexcar“ surinko ne vieną milijoną eurų.
Tačiau žadėtų automobilių didžioji dalis ja pasitikėjusių žmonių nesulaukė nei Vokietijoje, nei Italijoje, nei Lietuvoje.
Seminarai su pirtimis
„Kai prieš porą metų parašėte, kad čia gali būti kažkokia piramidė, tie vadinamieji mūsų lyderiai šoko į akis, aiškino, jog čia užsakytas straipsnis. O dabar, pasirodo, čia tik kvailių jie ieškojo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vilkaviškietis Remigijus Miesčionaitis.
Anot vyriškio, būsimiems „Dexcar“ klientams buvo rengiami seminarai Trakuose – su nakvyne, saunomis. Tokiuose renginiuose dalyvavo ne vienas šimtas žmonių.
Užkibusieji pervedė nustatytas sumas ir buvo įrašyti į eilę, kurioje galėjo stebėti, kaip artėja jų laikas gauti automobilį. Jei norėjai jo greičiau, turėjai privilioti daugiau klientų, tuomet buvo galima pasistūmėti į priekį.
„Tie pirmieji, kurie buvo pradininkai, gavo savo „bonusus“, atsiėmė pinigus ir dabar jiems niekas nebeįdomu. O mes taip ir likome be nieko“, – pasakojo Vilkaviškio gyventojas, praradęs 923 eurus.
Jis, kaip ir kiti nukentėjusieji, mėgino rašyti kompanijai prašymus grąžinti pinigus, tačiau jų taip ir nesulaukė.
Lyderiai nebebendrauja
Apie 940 eurų „Dexcar“ patikėjęs Vidas Lukoševičius svarstė, kad dabar galėtų padėti nebent koks nors bendras ieškinys, nes kiekvienam žmogui samdytis teisininkus būtų per brangu.
„Sumokėjau prieš porą metų, tačiau nei mašinų, nei pinigų“, – skėstelėjo rankomis vyras.
Tuo metu raseiniškė Lina B. pervedė apie pusantro tūkstančio eurų.
„Žinau bent penkis žmones iš mūsų miesto, kurie buvo įvilioti į šitas pinkles. Tie lyderiai, kurie mus įvėlė į tokią aferą, dabar nei bendrauja, nei padeda“, – piktinosi pašnekovė.
Kodėl tiek žmonių patikėjo jau iš pirmo žvilgsnio įtarimų keliančiu veiklos modeliu?
Beje, kompanijos svetainėje iki šiol apstu laimingų klientų, sėdinčių prie naujutėlių automobilių vairo, nuotraukų.
O kaina už tokią prabangą neatrodo didelė, jei automobilį galima naudoti porą metų tik mokant už degalus. Pavyzdžiui, užsisakyti 15 tūkstančių eurų vertės mašiną kainavo 547 eurus, 25 tūkst. eurų vertės – 1470 eurų, 40 tūkst. – 2822 eurus, 60 tūkst. („Jaguar“ arba „Porsche“) – 4732 eurus. Tokios kainos iki šiol skelbiamos vienoje iš lietuviškų interneto svetainių autonaujokas.weebly.com.
Užtenka privilioti bent du žmones, ir jau gali tapti išskirtiniu klientu, kuris eilėje iš karto kyla aukštyn. Tiesa, įspėjama, kad startinio ciklo metu komandą turi sudaryti bent 32 žmonės, jau sumokėję pinigus.
Nesunku apskaičiuoti, kad kiekvienam pervedus po tūkstantį eurų galima nupirkti neprastą automobilį. Tačiau tikrai ne 32.
Į klausimus nebeatsako
Vokietijoje registruotos kompanijos atstovai prieš porą metų „Lietuvos rytui“ pasakojo netrukus atidarysiantys daugybę atstovybių Europos valstybėse, nors dėl Lietuvos sakė dar nesą tikri. Apie vadinamuosius lyderius, kurie rengė seminarus, jie aiškino, kad šie žmonės nėra tikrieji „Dexcar“ atstovai.
Pasiteiravus, kaip galėtų paaiškinti, kad Lietuvoje atsirado daugybė nukentėjusiųjų, šįkart kompanija atsakė tyla – į praėjusią savaitę „Lietuvos ryto“ išsiųstus klausimus atsakymų negauta.
Gal ir nenuostabu, nes įmonės interneto svetainės naujienų skiltyje paskutinė žinia apie nuomai siūlomą „Maserati Ghibli“ paskelbta dar 2017 metų spalio 13 dieną.
Įrašų tonas keitėsi
Tuo metu lietuviškoje feisbuko grupėje, kurioje prisijungę „Dexcar“ klientai, galima stebėti, kaip keitėsi įrašai.
2017 metais čia įkeltos nuotraukos iš pristatymų, skambėjo pažadai apie naujas mašinas, kurios jau „tuoj tuoj“ pasieks laiminguosius.
Pernykščiai įrašai jau buvo nebe tokie džiaugsmingi. O šiais metais grupėje kilęs sujudimas – jos nariai klausinėja vieni kitų, kam ir kokias siųsti pretenzijas, kaip užpildyti jų formas, užsimenama ir apie bendrą skundą ar ieškinį.
Prokurorai ėmėsi darbo
2014 metais veiklą pradėjusi „Dexcar“ prisistatydavo kaip revoliucinę naujovę automobilių rinkoje siūlantis startuolis.
Bet šių metų balandį Vokietijos dienraštis „Suddeutsche Zeitung“ ir televizijos kanalas ARD pranešė, kad dėl „Dexcar“ veiklos Bochumo miesto prokuratūra pradėjo tyrimą. Šią bendrovę teisėsaugininkai įtaria sukčiavimu ir vartotojų klaidinimu. Anot prokuratūros atstovų, visoje Vokietijoje yra daugybė nukentėjusiųjų, tačiau tikslus skaičius dar nežinomas.
Užtat skundą prieš kompanijos vadovus teisėsaugai pateikęs buvęs vienas „Dexcar“ tarpininkų pasakojo, kad iš viso buvo užsisakyta apie 40 tūkst. automobilių, tačiau žmonėms pristatyta tik apie 500.
Tyrimas dėl šios įmonės vykdomas ir Austrijoje.
Tuo metu Italijoje „Dexcar“ jau anksčiau buvo nubausta 400 tūkst. eurų bauda už tai, kad iš maždaug 22 tūkst. klientų surinko daugiau nei 10 mln. eurų, tačiau jiems pristatė vos porą šimtų automobilių.
Pasuko į Baltarusiją
„Dexcar“ įkūrė du broliai iš Italijos. Kompanijos vadovu prisistatantis Mario Gai, Vokietijos žiniasklaidai komentuodamas pradėtą Bochumo prokuratūros tyrimą, paskelbė, kad ši įmonė tapo šmeižto kampanijos taikiniu.
Verslininkas taip pat pranešė, kad bendrovė atsisakė iki šiol veikusios būstinės Esene (Vokietija) ir verslo operacijas vykdo iš Baltarusijos. Kaimyninėje šalyje „Dexcar“ pradėjo veikti dar 2016 metais, o vienas jos vadovų Fabio Gai spėjo pagarsėti, ir ne iš pačios gražiausios pusės. Pernai gruodį interneto portalas progomel.by paskelbė baltarusės, kuri buvo ištekėjusi už šio italo, istoriją.
Anot Viktorija prisistačiusios moters, sutuoktinis šeimai nupirko namą Minsko priemiestyje, tačiau sužinojęs, kad ji laukiasi, tiesiog išmetė ją iš namų, o daiktus nusiuntė jos motinai.
Įtarimų kilo ir anksčiau
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar 2017 metais gavo prašymą išsiaiškinti, ar „Dexcar“ veiklos modelis neprimena piramidės pobūdžio sistemos.
VVTAT tąsyk nustatė, kad bendrovės veikla gali turėti nesąžiningos komercinės veiklos požymių, ir kreipėsi į atitinkamą Vokietijos instituciją.
Šiais metais VVTAT padalinys Europos vartotojų centras sulaukė dviejų vartotojų skundų dėl tos pačios „Dexcar“ veiklos.
Buvo išsiųsta informacija vokiečių tarnyboms, kad įmonė nebendradarbiauja su Europos vartotojų centrų tinklu, taip pat atsisako spręsti problemas kompromiso būdu.
„Europos vartotojų centras Vokietijoje rekomendavo informuoti besikreipiančius vartotojus, kad jie turi teisę savo teises ginti teisme.
Jeigu ieškinio suma neviršija 5 tūkst. eurų, vartotojai turi galimybę pasinaudoti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo teismine procedūra.
Atsižvelgusi į dabartinę padėtį VVTAT šiemet pakartotinai kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją prašydama išnagrinėti papildomai gautą informaciją dėl „Dexcar Autovermietung“ vykdomos galimai nesąžiningos komercinės veiklos ir imtis atitinkamų poveikio priemonių“, – „Lietuvos rytui“ sakė VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič.
Verslo ekonominė logika abejotina
Giedrius Danėlius
Advokatų kontoros „Wint“ partneris
„Klientams siūloma sutartis su „Dexcar“, kurią skaičiau, kelia įtarimų. Pirmiausia, kad kartu su nuomojamu automobiliu tariamai suteikiama ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nauda. Kuo NT mokestis susijęs su automobilio nuoma, nepaaiškinta, kaip ir už kokį NT yra mokama.
Daugiausia įtarimų kelia paryškinta sąlyga, kad rėmėjo įmoka nėra grąžinama pinigais, o talonais, už kuriuos tikrai ar tariamai galima įgyti kitų paslaugų.
Teisininkui sunku spręsti, kokia logika (išskyrus įmokos pigumą) vadovaujantis galima planuoti automobilio nuomą po dvejų metų. Iš teksto aiškėja, kad įmonė neturi nuomojamų automobilių, tačiau ketina juos įsigyti sukaupusi pakankamai rėmėjų įnašų.
Iliustracinė projekto schema nurodo, kad automobilis nuomojamas tik dvejus metus, po to parduodamas naudotų automobilių rinkoje. Vienas rėmėjas gali naudotis automobiliu iki 24 mėnesių, tai yra visą automobilio buvimo įmonės parke laiką.
Iš tokios schemos panašu, kad rėmėjai nepasidalija nuomojamo automobilio sąnaudų, todėl tokio verslo ekonominė logika abejotina.
Užsakymų gradavimas ir sudėtingumas gali rodyti, kad gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys realiai nuomai, o pastangos išnuomoti automobilį yra apsimestinės.
Tokios rėmėjų įnašų rinkimo schemos įgyvendinimas galėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas, tačiau tam neužtenka tik fakto, kad automobilis nebuvo išnuomotas. Reikia nustatyti, kad asmenys, sukūrę tokią schemą, iš anksto žinojo, jog mašinos nebus nuomojamos, ir realiai net nebandė įsigyti nuomotinų automobilių. Taigi tai panašu į sukčiavimą.“
