Prieš vasarą darbdaviai prisiminė jaunimą – kelia vos du reikalavimus

Kaip rodo statistika, šįmet jaunos darbo jėgos medžioklė prasidėjo mėnesiu anksčiau nei įprastai.

Tačiau pačių pasiūlymų – mažiau. Bet yra miestų, kur darbo – per akis. Darbdaviai jiems kelia du svarbiausius reikalavimus – turėti bent 16 metų, o dar geriau – 18-a, na, ir nebūti baltarankiams.  

Kuo papildyti kolektyvą, praretėjusį per vasaros atostogas?

Ieškantiems darbdaviams nerūpi, kas pas juos beldžiasi – stropuoliai ar išdykėliai, svarbu, kad būtų neišlepę. Tačiau dažniausiai įdėmiai žvelgiama į gimimo datą asmens dokumente.

Nors įstatymas leidžia dirbti nuo keturiolikos metų, darbdaviai vengia jauniausių darbuotojų, o šešiolikmečiams gana noriai atveria duris. Tačiau paklausiausi laikinojo darbo rinkoje yra aštuoniolikmečiai.

Jaunieji darbininkai pas darbdavius atskuba nešini ir gyvenimo aprašymais, kuriuose neretai jau būna įrašų apie darbo patirtį.

Kiek šįmet jaunųjų pagalbininkų pasitelks įmonės „Girios“ šeimininkas Modestas Masevičius, priklausys nuo miško gėrybių derliaus. Jo įmonė Švenčionių rajone superka, perdirba ir parduoda uogas bei grybus.

Pats sezono įkarštis – vasara, tuomet M.Masevičius į kolektyvą priima ir savo rajono jaunuolius.

Manoma, jog vasarą į Trūdų kaimą suvažiuos 10–20 mokinių ar studentų. Nors griežto pasiskirstymo darbais nėra, paprastai kantresnės merginos sėda rūšiuoti grybų, o vaikinai plauna tarą ar imasi krovos darbų.

Per dieną jaunuoliai dirba įvairiai – ir aštuonias, ir keturias valandas. Per mėnesį paprastai jie uždirba apie 400 eurų.

„Nežinau, kas pas mane dirba, – ar pirmūnai, ar padaužos. Pas mus visi lygūs. Kas nebijo darbo, tas ir dirba“, – sakė M.Masevičius. Anot jo, dažnas vaikas į įmonę atskuba jau nebe pirmą vasarą.

Ką reiškia vasaromis, pasibaigus pamokoms, pasiraitoti rankoves, gerai žino pabradiškis Deividas Balevičius.

Pabradėje įsikūrusioje medicininių kvėpavimo sistemų gamykloje „Intersurgical“, būdamas mokinys, jis dirbo jau dvi vasaras.

Ką veikti per vasaros atostogas, jis, tuomet šešiolikmetis ir septyniolikmetis, netgi nesvarstė – reikia užsidirbti įmonėje, kurioje triūsia ir jo motina.

„Žinoma, norėdavosi ir paatostogauti, bet džiaugdavausi galėdamas uždirbti.

Už tuos pinigus aš pramogaudavau, nusipirkdavau tai, apie ką svajodavau“, – sakė iš medicinos įrankių surinkėjo darbo dvi vasaras atlygį pelnęs vaikinas.

Jis nedvejojo ir baigęs bendrojo ugdymo mokyklą: dabar devyniolikmetis D.Balevičius – nuolatinis darbininkas, besidarbuojantis pakavimo ceche.

„Intersurgical“ kasmet vasarą paplušėti priima savo darbuotojų vaikus. Šįmet laikinųjų darbininkų gretose bus apie pusšimtį 16–17 metų jaunuolių, dar apie dešimt darbo vietų bus skirta studentams, per atostogas grįžtantiems pas tėvus į Švenčionių rajoną.

„Mes juokaujame, kad pas mus kai kurie darbai primena „Lego“ rinkimą. Tad net ir jauniausi mūsų darbininkai gali surinkti, perrinkti ar pakuoti mūsų gaminius, taip pat testuoti kvėpavimo kaukes specialiais aparatais. Tai išties nesunkūs darbai“, – paaiškino įmonės personalo vadovė Ramunė Bindokienė.

Darbuotojų atžalas „Intersurgical“ vasaromis priima padirbėti jau keliolika metų.

Tiesa, ankstesniais metais laikinųjų jaunųjų darbininkų gretos išaugdavo ir iki šimto žmonių.

„Jų mums prireikia per nuolatinių darbuotojų atostogas, nes paprastai vienu metu atostogauja apie 10 proc. žmonių.

Be to, vasarą norime baigti ir užsilikusius darbus, tam ir pasitelkiame kolektyvo narių atžalas“, – aiškino R.Bindokienė.

Mokinys per mėnesį čia gali užsidirbti 400–450 eurų. Tačiau kodėl įmonė pirmiausia atveria duris savo darbuotojų vaikams?

„Norime padėti savo žmonėms. Pirma, vaikai būna užsiėmę, tėvai žino, kur jų sūnus arba duktė yra, ką veikia.

Antra, jaunuoliai užsidirba, tad šeimai lengviau juos suruošti mokyklai. Trečia, pačiam vaikui naudinga išmėginti, ką reiškia dirbti“, – vardijo personalo vadovė.

Gali būti, kad Jonavos fabrikas „Baldai Jums“ šįmet neieškos laikinųjų darbininkų, nors mokiniams ir studentams duris atverdavo keliolika metų. Net prezidentas Valdas Adamkus prieš keliolika metų riedėjo į Jonavą pasižiūrėti, kaip pluša 75 vasarą įdarbinti mokiniai.

Jaunuoliai rūšiuodavo detales, kraudavo baldų dalis, vyresni imdavosi ir nesudėtingų staliaus darbų. „Baldai Jums“ mieliau priimdavo aštuoniolikmečius, bet dirbo ir ne vienas šešiolikmetis.

Kaip sakė 400 nuolatinių darbuotojų turinčio fabriko atstovai, šįmet taip sudėlioti darbai ir planai, kad papildomų pajėgumų gali ir neprireikti.

Tiesa, birželiui įsibėgėjus padėtis gali ir pasikeisti.

„Priimdavome ir 70, ir 50, ir 40 mokinių ar studentų. Dalis jų būdavo iš vaikų namų, kurie čia pat, šalia mūsų įmonės. Vieni dirbdavo visą vasarą, o kiti – mėnesį ar vos savaitę. Vaikai užsidirbdavo bent minimalią algą“, – pasakojo personalo vadovė Albina Darelienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai balandžio mėnesį studentams pateikė 1571 darbo pasiūlymą (pernai tuo pat metu – 1906), moksleiviams – 253 (188). Gegužės 1 dieną buvo įregistruotas 2221 darbo ieškantis, tačiau dar besimokantis asmuo, iš jų 22 – iki 18 metų.

Šįmet darbdaviai papildomų darbuotojų suskubo ieškoti dar balandžio mėnesį. Ankstesniais metais įprastai mokiniams skirtus pirmuosius darbo pasiūlymus pateikdavo gegužę.

Dažniausiai į jauną darbo jėgą, kuri neturi patirties, taikosi paslaugų, ypač viešbučių ir aptarnavimo, viešojo maitinimo sektoriaus verslininkai, taip pat ūkininkai.

Nesnaudžia ir uždarbio ar patirties geidžiantys mokiniai. Jie irgi pradėjo ieškoti darbdavių dar balandį, bet daugiausia mokinių tradiciškai sulaukiama gegužę ir birželį.

Kaip rodo Užimtumo tarnybos statistika, įsidarbinti daugiau galimybių turi moksleiviai, sulaukę 18 metų. Mat daugeliui darbo vietų, kurias jiems siūlo darbdaviai, keliami griežti reikalavimai – darbo saugos, materialinės atsakomybės.

Be to, darbas įmonėse, tarkim, ledų fabrikuose ar kepyklose, dažnai vyksta pamainomis arba tenka dirbti su alkoholiu – kavinėse, baruose, kartais tenka pagyventi poilsiavietėse. Visa tai riboja nepilnamečių įdarbinimą.

Šįmet į Užimtumo tarnybos Vilniaus jaunimo užimtumo skyrių kreipėsi keletas darbdavių, kurie ieškojo mokinių sezoniniam darbui, – triračių vairuotojų, virtuvės darbininkų, ledų pardavėjų, kambarinių, valytojų, aplinkos tvarkytojų, padavėjų kavinėse ir dirbančių per banketus.

Padavėjų ir barmenų reikėjo ir Trakų, ir Švenčionių kavinėms.

Gargžduose ieškomas 16 metų sulaukęs animatorius-edukatorius Dinozaurų parke. O Plungėje pilnamečius mokinius ir studentus priima ir „Vičiūnų“ įmonės.

Klaipėdos regione studentai kur kas paklausesni nei mokiniai. Uostamiestyje darbdaviai ieško pagalbinių darbininkų statybos, medienos apdirbimo, viešojo maitinimo įmonėse, prekybos centruose, žemės ūkyje.

Ankstyviausi laikinųjų darbuotojų medžioklės plotuose – Palangos ir Šventosios verslininkai, paieškas paskelbę dar kovo mėnesį. Jie griežti – pageidauja tik aštuoniolikmečių.

Kurortuose ieškomi nuomos darbuotojai, kambarių tvarkytojai, pardavėjai, padavėjai, prižiūrėtojai.

„Darbdaviai kartais priimtų į darbą ir neturinčius patirties, ypač į tokias pozicijas kaip virėjų, viešbučio administratorių, kambarių tvarkytojų, padavėjų. Tokį išsilavinimą turinčių darbuotojų šiuo metu pajūryje tikrai trūksta, todėl pajūrio darbdaviai mielai sutiktų užsiauginti darbuotoją“, – sakė Užimtumo tarnybos specialistė Milda Jankauskienė.

Tuo metu Panevėžio, Šiaulių ar Kauno regionuose tvyro ramybė – nei darbdaviai siūlo darbo, nei jaunimas pernelyg jo dairosi.