Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, viduriniosios klasės atstovai prieš mokesčius šalyje uždirba nuo 760 iki 2028 eurų, o viduriniajai klasei priskiriami 59 proc. Lietuvos žmonių. 2018 metais tokių asmenų buvo gerokai mažiau – 35 proc.
Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa.
Patenkinti ne visi
Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.
„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. 2011 metais tokių asmenų skaičius siekė 49 proc., taigi matome dešimties procentų augimą.
Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizduojamo ir realaus vertinimo nėra“, – aiškino ekonomistas.
Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nors vidurinioji klasė apibrėžiama nevienodai, bene labiausiai paplitęs supratimas, kad tai yra gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.
„Beveik 90 proc. viduriniajai klasei klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau, norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų teigia turintys taupyti“, – duomenis komentavo J.Cvilikienė.
Tiesa, N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje tokių gyventojų skaičius sudaro 93 proc.
„Lietuvoje santykinai maža dalis viduriniosios klasės atstovų jaučiasi patenkinti gaunamu atlygiu. Net ir aukštesniajai klasei save priskiriantys atstovai nori didesnių pajamų“, – pabrėžė ekonomistas.
Netinkami prioritetai
Tyrimas taip pat parodė, kad ketvirtadalis šalies gyventojų save priskiria žemesniajai vidurinei klasei, o 8 proc. – aukštesniajai vidurinei klasei. Viduriniajai klasei, kuriai save priskyrė daugiau nei pusė šalies gyventojų, daugiausia save priskiria 25-46 metų respondentai.
Be to, tik 61 proc. viduriniosios klasės atstovų jaučiasi patenkinti savo darbu. N.Mačiulio teigimu, viduriniąją klasę apibūdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo būdas.
„Lietuvoje tik 30 proc. gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2000 eurų finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis praėjusiais metais atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, išsiskiriame blogąja prasme.
Panašu, kad Lietuvos viduriniajai klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio ir prioritetų“, – tyrimo duomenis pristatė ekonomistas.
Tyrimo metu buvo apklausti 1008 žmonės.
