Vietoj jo į Seimą atėję LB atstovai Tomas Garbaravičius bei Simonas Krėpšta posėdį paliko po kelių minučių net neišklausyti. Valstietė Agnė Širinskienė stebėjosi tokiu LB žingsniu.
„Yra kviečiamas vadovas, pasisiūlo atvykti jo pavaduotojas, o atsiunčia kitus asmenis, kurie yra laikinai pavaduojantys. Jeigu mes norime užduoti klausimus vadovui, tai norime vadovui, tuo labiau kad viešojoje erdvėje yra klausimai, kuriuos pats vadovas turėtų atsakyti“, – pasisakė ji.
„Siūlyčiau galimybę Seime aptarti nepasitikėjimą juo (Vitu Vasiliausku, – red.) kaip LB valdybos pirmininku“, – pridūrė BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Pasiuntė žinią visuomenei
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė specialiai leidęs posėdyje dalyvauti žurnalistams, kad žmonės išgirstų, kas vyksta iš tiesų.
„Jus apvogė. Kiekvieną žmogų apvogė tūkstančiais. Jeigu sudėtume visus faktorius, mes šnekame apie dešimtis milijardų eurų. Tai yra faktas. (...) Ne S.Jakeliūnas keršija kažkam, mes kalbame apie tai, kas vyko valstybėje ir nebeturi pasikartoti“, – rėžė jis.
R.Karbauskis kalbėjo, kad dabar reikia galvoti, koks bus kitas žingsnis, nes Lietuvos teisėsaugos institucijos privalo priversti atitinkamus žmones atsakyti už tai, kas buvo padaryta.
„Mes negalime pabaigti šito proceso konstatavimu, kad iš žmonių buvo vagiama. Iš jų buvo vagiama taip „naglai“, kad Lietuvos vadovė (D.Grybauskaitė, – red.) tuo momentu vienoje publikacijoje sakė, kad ji padeda valstybei pirkdama už milijoną litų vertybinius popierius tomis didžiulėmis palūkanomis, kada praktiškai, kai klausaisi viso proceso, tiesiogiai darė įtaką, kad jos būtų tokios.
Man kyla klausimas, kiek LB darbuotojų tuo metu skolinosi iš LB ir kur jie perskolino, ar tokių nebuvo? Tai yra paslaptis. Kodėl paslaptis? Kodėl mes turime viską deklaruoti? Ir kodėl prezidentės mes matome tuos skaičius, kiek ji „paskolino, padėjo“ valstybei? Ji turėjo deklaruoti, niekada nebūtų to pasakiusi.
(...) Jokios pagarbos. Yra kažkokia grupė žmonių, kuri veikia kaip organizuota gauja, kuri atlieka sprendimus, kurie daro nuostolius Lietuvos žmonėms, valstybei, ir tie žmonės mano, kad už nieką atsakyti nereikės“, – kalbėjo R.Karbauskis ir pridūrė, kad kvies išreikšti nepasitikėjimą V.Vasiliausku.
Kaltino bankus
S.Jakeliūnas taip pat pažėrė kritikos LB bendradarbiavimui vykdant krizės tyrimą ir teigė, kad Vakaruose toks komunikavimas būtų nesuvokiamas. Į posėdį susirinkusiems parlamentarams jis pristatė tyrimo išvadas bei kalbėjo apie bankų vaidmenį sukeliant krizę.
„Dažnai sakoma ir opozicija sako, kad tai buvo globali krizė, bet globali krizė visiškai nepaveikė gretimai esančios Lenkijos. Lenkijoje NT kainos ir toliau kilo, jokio nuosmukio nebuvo. Statybų sektorius Lietuvoje susitraukė 51 proc., o Lenkijoje tuo pačiu laikotarpiu jis plėtėsi 7-8 procentais“, – skaičiavo S.Jakeliūnas.
BFK jau yra preliminariai pritaręs dviejų tyrimo klausimų, susijusių su viešųjų finansų tvarkymu ir valstybės skolinimusi, išankstinėms išvadoms.
Preliminariai vertinama, kad 2005-2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas esą buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus, o tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo jokios galimybės turėti bent kokį rezervą ir dėl to padidino poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.
Komitetas taip pat konstatavo, kad Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais. Anot S.Jakeliūno, dėl brangaus skolinimosi valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelė žala.
„Lietuvoje veikia bankai, kurie ir prisidėjo prie krizės, o LB niekaip to nepripažįsta. (...) Tai buvo daroma visų šalies gyventojų sąskaita“, – sakė BFK pirmininkas.
Pasak S.Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.
Dėkojo už darbą
Socialdarbietis Gediminas Kirkilas dėkojo S.Jakeliūno komisijai, kad šis, jo žodžiais, vykdo be galo svarbų ir sunkų darbą.
„Krizei įvykus buvo apkaltintos Vyriausybės, taip pat ir mano Vyriausybė, kad esą Vyriausybė sukėlė krizę. (...) Kad Lietuva pasiskolintų pigiau, pirmiausia priešinosi Lietuvos centrinis bankas, tada kai kurios žiniasklaidos priemonės, t.y. „Verslo žinios“.
Darbas padarytas didelis, svarbiausia, kad tai nebūtų suversta į politinius dalykus ir būtų padarytos iš to išvados“, – dėkojo jis.
Jam pritarė ir Algirdas Butkevičius, kuris akcentavo, kad politikai esą net negalėjo kištis į komercinių bankų veiklą, todėl krizę neabejotinai sukėlė jie, o ne tuometinė Vyriausybė.
Pateikė pirmąsias išvadas
BFK komisija trečiadienį pateikė daugiau tyrimo išvadų, po kurių komisijos pirmininkas S.Jakeliūnas teigė jau galintis be žodžio „galimai“ sakyti, kad krizės metu bankai manipuliavo VILIBOR.
„Aš jau vartoju „manipuliavo“, nes yra įspūdingas grafikas – bankų kotiruotės skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc. punktų. Vieną banką pašalinus iš sąrašo, kitas iš karto sumažino tą kotiruotę 4-5 p. p. Jei tai būtų objektyvus rizikos vertinimas vieno ar kito banko, tai tokie skirtumai būtų visiškai nepagrįsti, nes bankai iš to paties Skandinavijos regiono turėtų panašiai vertinti (kotiruotes, – ELTA), negali būti tokios klaidos.
Pašalinus vieną banką, kitas bankas sumažino iškart kotiruotę, bijodamas, matyt, sankcijų ar dar kažko. Tai įrodo, kad tai nebuvo objektyviai grįstos kotiruotės, bent jau dalies bankų.
Kadangi bankų skaičius buvo mažas (Lietuvoje, – ELTA), tai vieno banko aukšta kotiruotė jau darė įtaką visam paskolų portfeliui, drauge ir Vyriausybės skolinimosi kaštams, kas yra tikrai nepriimtina“, – teigė S.Jakeliūnas.
BFK pirmininkas komisijos posėdžio metu citavo LB pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.
„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui, didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi dukteriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami dukteriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.
Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema.
Pagal galiojančią Vilibor apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas Vilibor, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, – dokumentą citavo S.Jakeliūnas.
Bankai užsidirbo
Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad Vilibor susijęs su valstybės skolinimosi kaštais – Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su Vilibor buvo labai glaudus.
„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami, dabar jau teigiu, VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, – sakė S.Jakeliūnas.
Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.
„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. – ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, – teigė S.Jakeliūnas.
BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir drauge pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.
Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir drauge senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats Valstybės biudžetas.
Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė. Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
