Pensijų fondų ir komercinių bankų atstovavimu jis apkaltino ir prezidentę Dalią Grybauskaitę bei tuometę finansų ministrę ir dabartinę kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę. Ši, S.Jakeliūno teigimu, atstovaudama bankams neva atstovavo ir kitam kandidatui į prezidento postą Gitanui Nausėdai.
Krizę sukėlė bankai
S.Jakeliūnas vaizdo įraše kalbėjo, kad krizės piko metais darbo neteko apie 200 tūkst. dirbančių Lietuvos žmonių, dėl krizės, jo skaičiavimais, emigravo ne mažiau kaip 100 tūkst. šalies piliečių. Taip pat jis išskyrė šeimų griūtis, skyrybas ir kitus socialinius padarinius, kurie esą yra sunkiai įvertinami.
BFK pirmininkas akcentavo, kad valstybės skola dėl priimtų sprendimų (arba nelaiku priimtų sprendimų) padidėjo maždaug 12 mlrd. eurų. „Ta našta ilgus metus slėgs visus gyventojus. Palūkanų, dėl to, kad brangiai buvo skolinamasi, bus permokėta ir jau iki šiol yra permokėta 2 mlrd. eurų. Didžioji dalis to permokėjimo yra pensininkų sąskaita“, – tikino jis.
Kaip pagrindines krizės priežastis S.Jakeliūnas išskyrė ne tik išorines, bet ir vidines, pabrėždamas, kad krizę Lietuvoje sukėlė bankai. Jis kalbėjo, kad „Skandinavijos bankai labai liberaliai ir nevaržomai konkuruodami skolino į kairę ir į dešinę. Kai prasidėjo globalios krizės reiškiniai, Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos pamatė, kad, jeigu neatitrauks pinigų iš Baltijos šalių, gali kilti krizė Švedijos valstybėje“.
„Nuo 2008 metų pabaigos tarpbankinių skolinimo palūkanos, vadinamasis EURIBOR indeksas, sumažėjo nuo maždaug 3-4 proc. iki vieno. VILIBOR, t.y. lietuviškas tarpbankinio skolinimo indeksas, neprižiūrint Lietuvos bankui, buvo pačių komercinių bankų padidintas nuo 3-4 proc. iki 9-10 proc. Taigi žmonėms mėnesinių įmokų našta, ypač už būsto paskolas, padidėjo nuo 500-600 litų per mėnesį iki 1000 litų, o kartais ir daugiau.
Vyksta krizė, turime daug bedarbių, o tie, kurie turi darbą, jų pajamos sumažėjo 20-30 ir daugiau proc. Jų įmokos į banką išaugo dvigubai. Tai yra nepakeliama. Žmonės masiškai kreipėsi į bankus ir prašė pagalbos. Bankai „sutiko“ padėti, jie sutiko pakeisti paskolų valiutą nuo litų į eurus. Jums reikės mokėti palūkanų maržą nebe vieną procentą, bet tris – trigubai – bet visos paskolos palūkanos bus ne 10-11 proc., o galbūt 4-5 proc.
Bankai, neva darydami gerą darbą žmogui, iš tikrųjų užsidirbo. Jie tik laikinai mokėjo už indėlius dideles palūkanas. Ilgainiui indėlių palūkanos nukrito, o kredito maržos liko visam laikui. Tai bankams pajamas padidino du kartus, kartais ir daugiau. Sprendimai galėjo būti priimti Lietuvos banko 2012 metais, kad tos maržos būtų atstatytos į buvusį lygį arba bent jau 50 proc. sumažintos“, – krizės priežastis aiškino S.Jakeliūnas.
Įžvelgė ryšius
Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė tuomet nusprendė neskirti asignavimų, t.y. negrąžinti visų lėšų „Sodrai“, BFK pirmininko žodžiais, uždengiant visas duobes, kurios susiformavo. Pasak jo, „per visą tą laiką, pradedant nuo 2009 metų iki 2018 metų sausio 1 dienos, „Sodros“ skola buvo panaikinta, bet „Sodra“ sumokėjo netoli milijardo eurų palūkanų valstybės biudžetui“.
„Kiekvienam pensininkui padalijus gaunasi maždaug po pusantro tūkstančio eurų. Tai pensininkams turbūt reikšminga suma. Tai kaina, kurią sumokėjo pensininkai ir iki šiol moka, nes jų pensijos galėjo būti didesnės“, – pridūrė S.Jakeliūnas. Jis aiškino, kad tuometinė Vyriausybė ir prezidentė turėjo kreiptis į Europos Komisiją ir į Švedijos vyriausybę, kuri, S.Jakeliūno įsitikinimu, kaip ir latviams, mums būtų pagelbėjusi.
„Taigi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taip privalėjo elgtis, bet dabar akivaizdu, kad ir prezidentė turėjo įtakos, nes skolintis ir paramos prašyti yra impotencijos pademonstravimas. Kadangi D.Grybauskaitė labai kryptingai nukreipė Vyriausybę, kad mes patys turime spręsti savo problemas, mums jokios pagalbos nereikia ir mes nepriklausysime nuo kažkokių programų, tai ji, investavusi į Lietuvos obligacijas ir pareiškusi, kad mes neprašysime paramos, susikūrė sau sąlygas ir neblogas palūkanas.
Tikėtina, kad ji gavo palūkanų bent keliasdešimt tūkstančių. Visa tai vėlgi tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėjo pensininkai“, – savo teorijas išsakė BFK pirmininkas.
Jis užsiminė ir apie I.Šimonytės darbo metus Lietuvos banke, kuomet, S.Jakeliūno teigimu, ji ten dirbdama atstovavo pensijų fondams ir taip padėjo komerciniams Lietuvos bankams. Tokiu būdu, BFK pirmininko nuomone, ji padėjo ir dabartiniam savo konkurentui rinkimuose G.Nausėdai.
„Ar iš nesupratimo, ar ji norėjo draugiška būti ir dabartiniam savo porininkui kandidatuojant G.Nausėdai, ji atstovavo ir gynė finansų sistemos interesus. (...) Galima taip sakyti, kad viena kandidatė planavo atstovauti kito kandidato darbovietei. Norėjo tikriausiai užtikrinti dar didesnę jo asmeninę gerovę“, – pareiškė S.Jakeliūnas, apibendrindamas, kad dabar esą yra vykdomas karas prieš BFK ir valdančiąją daugumą, kad parlamentinis tyrimas nebebūtų vykdomas.
Paskelbė 38 dokumentus
Lrytas.lt primena, kad Lietuvos bankas penktadienį žurnalistams pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus – iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat pateikti duomenys apie 2008-2009 m. paskolas – bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu.
„Suprantame, kad toks tiesioginis informacijos davimas gali nuvilti sąmokslų teorijų kūrėjus, bet toks ir yra mūsų tikslas“, – tuomet kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, VILIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys. Esą 2008-2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė visų pirma baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.
Paskelbtuose dokumentuose rašoma, kad Lietuva šiuose procesuose nebuvo išimtis – krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008-2009 m. tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos valstybėse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas.
Taip pat skelbiama, kad VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl didėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008-2010 m. papildomai uždirbo 250 mln. eurų.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar per krizę Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais.
