Tiesa, kitose šalyse optimizmo dėl ES ateities mažiau, jis remiasi augančia migracija, ginčais dėl augančios globalizacijos, suvereniteto praradimo ar nutautėjimo baime.
Tačiau lietuvius, rodos, labiausiai jaudina kitokios problemos. „Žinių radijuje“ susirinkusiems ekspertams teko atsakinėti tik į klausytojų klausimus, susijusius su esą neigiama euro įtaka Lietuvos ekonomikai ir žmonių gyvenimui.
Rašytojas Vytautas Rubavičius kritikavo žmonių norą į ES žiūrėti tik per euro prizmę bei pridūrė, kad „nėra sveika visuomenė, kuriai rūpi tik pragyvenimo minimumas“.
Daugiausia kritikos – eurui
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas teigė, kad lietuviai ES vertina labiau optimistiškai, o jos ateitis esą yra kylančios kreivės pozicijoje.
„Dabar ne patys lengviausi laikai, bet jie yra lengvesni nei prieš dešimt ar penkerius metus. ES, mano manymu, iš esmės krapštosi iš krizių. Prieš penkerius metus mes turėjome visišką ekonominę ir euro krizę, buvo klausimas, ar išliks euras. Dabar situacija yra geresnė. „Brexit“ parodė, kaip svarbu yra narystė ir kiek ryšių yra tarp ES narių bei kaip sunku yra juos nutraukti. Manau, dabar kreivė juda į viršų, o ne žemyn“, – kalbėjo jis.
Rašytojas V.Rubavičius taip pat pridūrė ES vertinantis teigiamai, tačiau išskyrė problemas, kurias būtina kuo greičiau spręsti. Anot jo, pagrindinė ES problema yra auganti socialinė atskirtis tarp elito ir paprastų žmonių, kuri pastebima daugelyje sąjungos valstybių.
Jis priekaištų turėjo ir iš ES įsisavintoms lėšos, kurios esą „iš esmės korumpavo politinį elitą, nes visi žinome, kaip tie pinigai yra įsisavinami“.
Tokią poziciją rašytojas išsakė po į tiesioginį eterį paskambinusio klausytojo Arūno replikos, kad didžiausias ES privalumas Lietuvai buvo „nemažos finansinės injekcijos“. Tiesa, tiek jis, tiek kiti skambinę ir nuomonę norėję pareikšti klausytojai didžiausiu ES minusu Lietuvai išskyrė euro įvedimą.
„Pats 1996-1997 metais buvau Švedijoje ir pas juos tuo metu vyko referendumas (dėl euro įvedimo, – red.). Jie prabalsavo (prieš, – red.) ir, pažiūrėkit, su tokia ekonomika turi nacionalinę valiutą ir sau sėkmingai gyvena. Lietuva atsisakė lito, įsivedė eurą ir kainos, niekam ne paslaptis, šoko į aukštumas“, – sakė Arūnas.
„Euras didžiąja dalimi yra atsakingas už išaugusias kainas“, – pritarė jam klausytojas Jonas.
„Jeigu vyriška marškinių saga kainavo 30 lito centų, dabar ji kainuoja 30 euro centų. Kodėl niekas nenori to pripažinti? Visa tai, kas kainavo litais, kainuoja eurais, ir tai labai dideli pinigai. Kam tai naudinga? Man visiškai neaišku“, – piktinosi paskambinusi klausytoja.
Kainų kilimą lėmė kitos priežastys
Ekspertai pripažino, kad ES kontekste euro įvedimo klausimas lietuviams sukelia bene daugiausia neigiamų emocijų. Tačiau kainų kilimą jie aiškino kitaip. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, kainų kilimą lėmė vidinės šalies priežastys.
„Kainos kilo, nes buvo nesuvaldyti lūkesčiai. Tai buvo pačių rinkos žaidėjų sprendimai, ypatingai paslaugų sektoriuje, kur kainos kilo labai stipriai. Per keturis metus, kai įvestas euras, kainos kasmet vidutiniškai kilo keturiais procentais, bet atlyginimai kilo beveik dvigubai greičiau.
Žmonės tą padidėjimą automatiškai pajuto tose prekėse, kurios buvo jiems artimiausios, bet tas padidėjimas nėra toks didelis. Antra, jis įvyko dėl vidinių priežasčių, o trečia – tai niekaip nepanaikina euro naudos“, – aiškino A.Pranckevičius.
Jam pritarė ir K.Maniokas, pripažindamas, kad tai nėra lengvas klausimas, kodėl kilo kainos, tačiau euras esą nėra to priežastis. „Didžiąja dalimi tai yra objektyvus ekonomine prasme reiškinys, nes tokiu būdu judame ES kainų vidurkio link, juolab, kad atlyginimai irgi auga“, – pridūrė jis.
ES vertina optimistiškai
Siūlymus grąžinti litą ESTEP valdybos pirmininkas pavadino absurdiškais, nes euras, jo įsitikinimu, mums visų pirma reikalingas dėl geopolitinės aplinkos. Rašytojas V.Rubavičius tokį didelį klausytojų poreikį pasikalbėti apie euro žalą pavadino nesveiku.
„Nėra sveika visuomenė, kuriai rūpi tik pragyvenimo minimumas. Apie ką daugiausia diskutuoja mūsų politikai pastaraisiais metais – tai Darbo kodeksas ir minimalus atlyginimas. Argi tai politinio elito pagrindinis klausimas? Ne ekonomika valstybėje turi būti aukščiausio lygio politiko klausimas. Ekonomika yra globali.
Politikų darbas yra politinė ekonominių veiksnių priežiūra, adiministravimas. Politikų klausimas yra valstybės kūrimo, palaikymo, tautos, visuomenės gyvybingumo, švietimo, žmonių bendrystės klausimai, kurie yra esminiai“, – poziciją pareiškė jis.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, sociologė Irmina Matonytė skaičiavo, kad, nors eurą lietuviai ir vertina blogiau nei kitų ES valstybių piliečiai, pačią ES narystę mes matome itin teigiamai ir šis vertinimas šiomis dienomis yra rekordiškai aukštas.
„Tai galima sieti su dideliais lūkesčiais iš ES ir nusivylimu savo nacionalinėje politikoje. Taip pat optimistiškai su ES susisiejame galvodami apie bendrą ES ir Lietuvos saugumo politiką. Lietuvos gyventojų atžvilgiu, tai yra viena prioritetinių bendros ES politikos dedamųjų“, – aiškino sociologė.
2004 m. drauge su mūsų šalimi į ES buvo priimtos Estija, Latvija, Kipras, Čekija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
