„Norėjau reaguoti ne tik į tą penktadienio spaudos konferencijoje pateiktą medžiagą, bet ir kas krito į akį, ir į ką atkreipėme dėmesį“, – tokiais žodžiais konferenciją pradėjo BFK pirmininkas.
Pateikė poziciją
Jis citavo vieną iš pateiktų dokumentų, kuris, S.Jakeliūno manymu, buvo atraminis bei pridūrė, kad po jo paviešinimo ekonomistas Raimondas Kuodis publikavo savo nuomonę apie tai, kad jis dar gerokai prieš krizę siūlė naikinti VILIBOR.
„Dar gerokai prieš krizę siūliau VILIBOR naikinti iš viso kaip reiškinį. Jie jau turi valiutų valdybą, tai parodykim, kad ji patikima, o bankai teiktų paskolas EURIBOR + tam tikra marža, galbūt individualia Lietuvai, jeigu įrodoma, kad ji pagrįsta“, – R.Kuodį citavo S.Jakeliūnas, pridurdamas, kad tuometinė vadovybė nepalaikė ekonomisto pozicijos.
BFK pirmininkas stebėjosi ir situacija, kad vienas iš pateiktų dokumentų buvo skirtas užsienio reikalų ministerijos ir tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus vizitui su Švedijos ministru pirmininku, o po šio susitikimo LB ekonomistas, tuomet atsakinėjęs į klausimus apie VILIBOR, esą visiškai nieko apie tai neišmanė.
„(...) jis nežinojo, apie ką eina kalba. LB paskelbė duomenis, o ekonomistas, kuris analizuoja VILIBOR procesus, nežinojo, kad LB jau tuomet išreiškė nuogąstavimus, kad bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti. Tai rodo, kad ta pozicija lygtais tuomet buvo objektyvesnė ir labiau pagrįsta, nei dabar teikiama oficialios LB vadovybės“, – vertino S.Jakeliūnas.
BFK pirmininkas, rodydamas grafikus, kalbėjo, kad VILIBOR apskritai nebuvo rinkos palūkanų norma, „nes viešumas pakeitė rizikos vertinimą. (...) tai dar sykį iliustruoja, kad su VILIBOR buvo didelių problemų, jos buvo žinomos LB, ir jo taikymas paskolų kainodarai buvo paprasčiausia neleistinas“.
Įvertino dokumentus
„Prieš siunčiant reikia nugludinti raštą ir suderinti su vadovybe, nes klausimas yra politiškai jautrus“, – asmeninius LB susirašinėjimus citavo S.Jakeliūnas, akcentuodamas, kad tokių junginių, kaip „politiškai jautrus“, LB kalboje būti neturėtų.
Jis teigė, kad LB vadovybė sąmoningai teikė neobjektyvią informaciją BFK ir visuomenei apie VILIBOR, nors iš tiesų žinojo, kokios problemos egzistuoja. Anot S.Jakeliūno, paskelbti dokumentai ir susirašinėjimai tik įrodo, kad LB vadovybė priėmė ir toliau laikosi „politinio sprendimo“, kuris turi mažai ką bendro su rimtais ekonominiais argumentais.
„LB gina siaurus savo institucinius interesus, bet tuo pačiu gina ir stambių komercinių bankų interesus. Deja, tokia išvada man peršasi“, – pridūrė jis.
Galiausiai S.Jakeliūnas pareiškė, kad, nors LB sprendimas paviešinti informaciją yra sveikintinas, pateikti dokumentai tik susilpnina anksčiau teiktą poziciją.
„Tie pateikti mano pavyzdžiai (...) ypatingai grafikas apie kurį kalbėjome, individualių bankų kotiruočių kaita, sklaida, įvairovė – tai patvirtintina, kad VILIBOR turėjo rimtų problemų ir jų taikyti kainodarai, gyventojams, ypatingai būsto paskolų, tikrai nebuvo galima leisti. (…)
Manau, kad LB save dar labiau paskandino pateikdamas šią informaciją“, – aiškino BFK pirmininkas.
Paskelbė 38 dokumentus
Lrytas.lt primena, kad LB penktadienį žurnalistams pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus – iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat pateikti duomenys apie 2008-2009 m. paskolas – bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu.
„Suprantame, kad toks tiesioginis informacijos davimas gali nuvilti sąmokslų teorijų kūrėjus, bet toks ir yra mūsų tikslas“, – tuomet kalbėjo V.Vasiliauskas.
LB duomenimis, VILIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys. Esą 2008-2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė visų pirma baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.
Paskelbtuose dokumentuose rašoma, kad Lietuva šiuose procesuose nebuvo išimtis – krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008-2009 m. tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos valstybėse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas.
Taip pat skelbiama, kad VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl didėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008-2010 m. papildomai uždirbo 250 mln. eurų.
Vardijo konkrečius žingsnius
LB atstovai teigė, kad, atsižvelgdamas į krizės pamokas, LB esą ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. „Didžiausia pamoka, su kuria susidūrėme, tai neatsakingas skolinimasis ir neatsakingas skolinimas“, – akcentavo V.Vasiliauskas, išskirdamas svarbiausius įdiegtus pokyčius.
Kaip pirmasis toks žingsnis buvo įvardytas 2011 m. priimti Atsakingojo skolinimosi nuostatai, kurie saugo gyventojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Kaip kitą savo darbą LB įvardijo 2013 m. patobulintus VILIBOR skaičiavimus – pakeitimus, lėmusius mažesnius palūkanų svyravimus.
Skelbiama, kad buvo nustatytas stabilus skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems pradėti kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje. Trečiuoju žingsniu įvardyta 2015 m. sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų didėjimo testas.
Paskutinioji aprašyta priemonė – bankų įsipareigojimas kaupti papildomas kapitalo atsargas. Rašoma, kad nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. dydžio sisteminės svarbos bankų kapitalo rezervai, nuo 2018 m. įsigaliojo anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 d. didės dvigubai iki 1 proc.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar per krizę Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais.
BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai. BFK pirmininko S.Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus.
Pasak S.Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į LB, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. S.Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V.Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.
Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus. Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą, tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.
Antras punktas – kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, – anksčiau sakė premjeras.
