Turės prašyti šalpos pensijos
Tyrimas parodė, kad gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.
„Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – surengtoje konferencijoje kalbėjo LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. 68 proc. taip teigusių apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų, dauguma gyvena nedideliuose miesteliuose arba kaimo vietovėse.
„Tikėtina, kad papildomos valstybės paramos pensijoje tikisi tie, kuriems dalį pajamų atsidėti senatvei šiuo metu yra sudėtinga – neseniai šeimas sukūrę, vaikus auginantys, nedideles pajamas gaunantys asmenys. Jie renkasi vartoti šiandien, užuot kaupę ateičiai.
Tačiau tokiu atveju šie žmonės praranda galimybę pasinaudoti valstybės paskata – susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už sumokėtas trečios pakopos įmokas“, – komentavo S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji pastebėjo, kad net ir apklausoje dalyvavę jaunuoliai mano, jog sulaukus pensijos jiems gali prireikti prašyti socialinės paramos išmokos. Taip atsakė kas penktas tyrimo dalyvis nuo 18 iki 25 metų amžiaus.
„Sodros“ pensijos nepakaks
Skelbiama, kad per pastaruosius dvejus metus padidėjo ir žmonių lūkesčiai dėl II pensijų pakopos – gyventojai tikisi, kad tokiu būdu sutaupytos lėšos bus vienu iš jų pajamų šaltinių senatvėje, nors pripažįsta, kad kaupimo tik per II pakopą nepakanka.
„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, kad per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančiųjų senatvei privačiuose fonduose.
Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – surengtoje konferencijoje kalbėjo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, kad, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. apklaustųjų nesutiko su tokiu teiginiu.
Tikisi paramos
Kas šeštas apklausos dalyvis mano, kad senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.
Tyrimas rodo, kad per dvejus metus žmonių nuomonė šiuo klausimu beveik nepakito – manančiųjų, kad jiems gali prireikti artimųjų finansinės pagalbos, skaičius mažėjo 2 proc. (2019 m. – 18 proc., 2017 m. – 20 proc.).
Susilaužę ranką, susirgę sunkia liga arba netekę darbo asmenys, tyrimo duomenimis, tikėtųsi valstybės pagalbos. Tokių žmonių skaičius kasmet vis didėja. Kaip savo pajamų šaltinį valstybės gaunamas išmokas 2017-aisiais nurodžiusiųjų buvo 65 proc., 2019-aisiais – 71 proc.
Tačiau, pasak tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, iš karto reikėtų pridurti – Lietuvos gyventojų nuomone, finansinės valstybės paramos deramam poreikių patenkinimui neužtektų: „63 proc. apklaustųjų mano, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.“
