Moteris sako įskaudinta ir Darbo inspekcijos, ir advokatės požiūrio į jos problemas, nepatenkinta jai suteikta pagalba. Vis dėlto šioje keblioje situacijoje yra niuansų, apie kuriuos pravartu žinoti visiems, turintiems darbinių santykių.
Į redakciją atėjusi Gintarė pasakojo, kad sausio pabaigoje ji neteko darbo. Anot valytoja dirbusios moters, prieš įteikdamas įspėjimą apie atleidimą iš pareigų, gruodžio 10 d. darbdavys jos paprašė išvalyti parduotuves, nors iki tol jai priklausė tvarkyti kitas patalpas.
Kai išvaliusi parduotuves Gintarė grįžo į ankstesniąją darbo vietą, moters teigimu, jos vietoje jau dirbo kita darbuotoja. Pašnekovė aiškino, kad iš jos buvo atimtas pažymėjimas, todėl ji nebegalėjo fiziškai patekti į patalpas, kurias turėjo valyti. Esą dėl to darbdavys jai įrašė pravaikštas. „Kaip galėjau eiti į darbą, jei iš manęs atėmė kortelę įeiti pro duris“, – piktinosi moteris.
Tiesa, šis momentas, bent jau kaip nurodoma atsakyme iš moters advokatės padėjėjos, konfliktą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, buvo nutylėtas.
Gruodžio 17 d. Gintarė Darbo inspekcijai pateikė skundą dėl galimai pažeistų darbo teisių. Tą pačia dieną darbdavys, įmonė „Gilana“, išsiuntė laišką, kuriame buvo siūlymas valytojai keisti darbo vietą. Laiškas Gintarę pasiekė gruodžio 31-ąją.
„Esame gavę skundą dėl jūsų minimos įmonės. Šio skundo pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad darbdavys jūsų minimam asmeniui pateikė siūlymą dėl darbo kitoje vietovėje, tačiau darbuotoja su šiuo siūlymu nesutiko.
Darbo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo pagrindu bei vadovaujantis Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka darbuotojai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą“, – nurodoma portalui lrytas.lt Darbo inspekcijos atsiųstame komentare.
Nemalonumai dėl klientų skundų
Gintarės aiškinimu, ją įmonė atleido dėl to, kad iš klientų sulaukė nusiskundimų jos darbu. Esą tai ir tapo priežastimi pakeisti jos darbo vietą. Pati moteris aiškino, kad jokių skundų nebuvo, netgi priešingai – su įstaigos, kurios patalpas valė, darbuotojais sutarė labai gerai.
Darbo inspekcijai įmonės pateiktame paaiškinime nurodyta, kad Gintarei kita darbo vieta pasiūlyta rūpinantis, jog užsakovas dėl nereagavimo į skundus nenutrauktų sutarties.
Kaip lrytas.lt paaiškino advokatų kontoroje „Ellex Valiunas“, norint perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą, būtina nurodyti priežastį ir gauti darbuotojo raštišką sutikimą/nesutikimą, tačiau ta priežastis negali būti kliento skundas. Reikėtų nurodyti, pavyzdžiui, kad darbuotojui siūloma kita darbo vieta dėl klientų aptarnavimo organizacinio pertvarkymo. Tai – viena iš įstatyme leistinų priežasčių.
Tas ir įrašyta „Gilanos“ darbuotojai atsiųstame laiške, kuriuo siūloma pereiti dirbti į kitą vietą:
„Atsižvelgdami į daugkartinius nusiskundimus, kurie prilyginami organizacinio pobūdžio atvejams, siūloma pereiti dirbti į (nurodyta konkreti vieta – red. past.) patalpų ūkio darbuotoja. Jūsų darbo sutartyje nėra nurodyta konkreti darbo vieta, todėl darbdavys turi teisę Jums siūlyti kitą esamą laisvą darbo vietą. Darbo sąlygos ir pobūdis atitinka prieš tai atliktą Jūsų darbą“.
Moteris su darbdavio siūlymu nesutiko, o tai tapo priežastimi įspėti ją dėl to, kad bus atleista iš pareigų.
Atleisti paprasčiau
„Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima paprastai tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pakeistomis sąlygomis turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos. Atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo sutartį (išskyrus darbo užmokesčio mažinimą, kuris negali būti tokia priežastimi)“, – lrytas.lt komentavo Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, ginčų sprendimo praktikos vadovas.
Anot jo, aptariant minėtą situaciją, vien kliento skundo prastai atliktu darbuotojo darbu nepakanka, turėtų būti įstatyme numatytos priežastys – ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejai, teisės aktų / reguliavimo pakeitimas. Kita vertus, tokie klientų skundai galėtų sukelti tokias priežastis, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo organizacinį pertvarkymą.
„Galiausiai svarbu įsidėmėti, kad pagal naują Darbo kodeksą darbuotojų atleidimo procedūra yra paprastesnė ir kaštai mažesni, todėl darbdaviai gali rinktis ir kitas Darbo kodekse numatytas galimybes, kurios leidžia nesunkiai atleisti prasčiau dirbantį darbuotoją. Kita vertus, jei tokia byla pasiektų teismą, klientų skundų fiksavimas/nefiksavimas būtų įrodinėjimo dalykas, o įrodymais gali būti tiek parodymai, tiek laiškai raštu, įskaitant ir elektroninius“, – aiškino R.Petravičius.
Į klaidas nežiūri
Įspėjimą apie tai, kad liks bedarbė, Gintarė gavo sausio 9-ąją, o darbo moteris neteko sausio 22-ąją. Tačiau įdomu tai, kad darbuotojai turėjo būti pritaikytas triskart ilgesnis – šešių savaičių – atleidimo terminas, mat ji turi neįgalumą. Tačiau į šį faktą Darbo ginčų komisijoje nebuvo atsižvelgta.
Pasirodo, jei žmogus, prašydamas specialistų išnagrinėti konfliktą, nenurodo visų jam klausimų keliančių punktų, Darbo ginčų komisija jų ir nesiima. Pavyzdžiui, Gintarė nesutiko su darbdavio jai įrašytomis pravaikštomis, tad Darbo ginčų komisija aiškinosi, ar iš tiesų moteris galėjo būti atleista dėl minėtos priežasties. Kadangi Gintarė nežinojo, jog jai priklauso triskart ilgesnis įspėjimo terminas, nesuabejojo įrašytuoju įspėjime dėl atleidimo, o komisijoje to niekas ir netikrino.
Tiesa, Gintarė tikino, kad jai pastabų raštu dėl pravaikštų apskritai niekas nepateikė. Įprastai, jei darbuotojui fiksuojamos pravaikštos, jis turi dėl jų pateikti pasiaiškinimą.
Nors Darbo ginčų inspekcijoje savo tiesą įrodinėti galima ir be advokato, Gintarė kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos į advokatę Renatą Janušytę. Ji lrytas.lt aiškino, kad valytoja iš darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva, ne dėl pravaikštų, kitaip sakant, ne dėl šiurkščių pažeidimų.
Advokatės padėjėjos laiške teigiama, kad Gintarė nenorėjo būti perkeliama į kitą darbo vietą, todėl į naują darbo vietą tiesiog neatvyko.
Visa įmanoma veikla
Susisiekti su „Gilanos“ atstovais nepavyko – nei el. paštu, nei telefonu.
Pagal „Creditinfo“, įmonės skola pernai metų lapkričio viduryje „Sodrai“ siekė 13837 eurus. Vėlesnis grafikas skolos nerodo visai arba rodo palyginti menką. Kovo 28 d. pradžioje „Gilana“ skolų „Sodrai“ neturėjo.
Registrų centre prie įmonės veiklos nurodyta, kad bendrovė užsiima daugybe skirtingo pobūdžio veiklų – nuo apskaitos, buhalterijos ir audito, didmeninės ir mažmeninės prekybos iki transporto, sporto, nekilnojamojo turto, kelionių organizavimo ir kt.
