Jis pridūrė, kad nors dabar visame pasaulyje ekonomistai šaukia apie artėjančią krizę, jos bijoti nėra ko, nes gyventojai pasimokė iš savo klaidų, neprisiėmė perteklinių paskolų, finansinių įsipareigojimų, dėl to nesusiformavo ir nesprogo NT burbulas.
„Dėl to labai ramiai žiūriu į neigiamus procesus pasaulyje. Dabar Lietuva yra daug geriau pasiruošusi ir tai daro mus daug atsparesniais ateities iššūkiams“, – pabrėžė ekonomistas.
Vieniems pajamos augo greičiau
N.Mačiulis pasakojo, kad mes gyvename įdomiu laikotarpiu, nes pastarąjį dešimtmetį didieji bankai pinigų pasiūlą padidino keturis kartus – nuo 4 trln. iki 17 trld. dol. ir tai esą padėjo pasaulio ekonomikai išbristi iš gilios krizės.
Anot jo, beveik visose pasaulio valstybėse dabar galima matyti ekonomikos augimą ir vartotojai kasdien gyvena vis geriau. Tiesa, ekonomistas pripažino, kad vieni ekonomikos augimą pajuto daug labiau už kitus.
„Kai kurių atlyginimai didėjo dešimt procentų ar daugiau, kitų turtas išaugo galbūt tūkstančius ar milijonus kartų. Turtas pasiskirsto nevienodai skirtingose sferose, todėl susiformuoja burbulai.
Pamąstymai apie pajamų nelygybę pasaulyje yra aštrus klausimas (...) ir mes sakome, kad Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, tačiau tai nėra tiesa“, – DELFI TV sakė N.Mačiulis.
Keičiasi jaunimo mąstymas
Jo teigimu, dėl pajamų nelygybės pastaraisiais metais, apklausų duomenimis, didelė jaunimo tarpo dalis pradeda galvoti, kad socializmas yra geresnė santvarka už kapitalizmą. Ypač daug tokių jaunuolių gyvena JAV ir Prancūzijoje. Tačiau, ekonomistas pažymėjo, kad Lietuvoje situacija kiek kitokia dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių.
„Dažniausiai tokios valstybės, kuriose yra lygybė, yra labai neturtingos. Tai tokios šalys kaip Kuba, Venesuala – jos nėra siekiamybė. Reikia šviesti visuomenę, kad absoliuti lygybė nėra gerai“, – aiškino N.Mačiulis, pridurdamas, kad kapitalizmas iš esmės parodo žmonių pastangas ir gebėjimą kažką susikurti patiems.
„Lietuvai pirmiausia reikėtų kovoti su nenatūralia nelygybe, kuri atsiranda dėl korupcijos, nepotizmo, dėl žmonių, kurie neturi jokių talentų, bet turi priėjimą prie tam tikrų dalykų“, – DELFI TV apibendrino ekonomistas.
