Pranešimą ekonomistas pradėjo juokaudamas, kad 46 metus Leninas Lietuvą vedė į „šviesų rytojų“, o vėliau 15 metų „Ryanair“ lietuvius skraidino į Londoną.
Anot Ž.Maurico, 2030 metais Lietuva pasieks geriausią savo ekonominį lygį istorijoje, o jeigu augsime dar greičiau, ekonomisto skaičiavimais, galime pasiekti net Vakarų lygį.
Tiesa, jis pridūrė, kad Lietuva konkurencingumo reitinge vis dar užima tik 62 vietą.
Ekonomistas aiškino, kad Lietuvai reikia tapti ne izoliuota šalimi, o lygiuotis į tokias valstybes, kaip Airija, Šveicarija, Singapūras.
„Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui verčia mus gerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 3 proc. 2019-aisiais ir nuo 2 iki 2,8 proc. 2020-aisiais“, – prieš gerą savaitę spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ banko analitikai.
Jie išskyrė tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos, nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.
„Jei tendencijos tęsis, infliacija bus nedidelė, didės užimtųjų skaičius, pagerės migracijos balansas, Lietuvos ilgalaikio augimo potencialas bus daug geresnis, nei daugelis prognozuoja“, – tąsyk sakė Ž.Mauricas.
Bankas šiais metais prognozuoja 2 proc., o kitąmet – 2,3 proc. vidutinę metinę infliaciją. Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę ir padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Banko ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, pagal kurias tikėtasi dirbančių žmonių skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkstančiais.
Bet dirbančių asmenų gretos išsipūtė 24 tūkstančiais. Tai, kad daugėjo darbuotojų pramonėje, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose, IT sektoriuose, pasak Ž.Maurico, atspindi Lietuvos ekonomikos kryptį, o tokia tendencija teikia vilčių.
Optimistė ir EK
2017 m. pasiekęs aukščiausią tašką, 2018 m. Lietuvos realiojo BVP augimas sudarė 3,6 proc., o 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augimas paspartėjo 1,6 proc. Apskritai 2018 m. augimas buvo būdingas visiems sektoriams, išskyrus žemės ūkį. Prie augimo prisidėjo didmeninė ir mažmeninė prekyba, taip pat statybos ir pramoninė gamyba, ypač kapitalo ir tarpinių produktų, tikina Komisija.
Kaip pažymi EK, tikimasi, kad Lietuvos ekonomika ir 2019 m. pastebimai augs, nes vartotojų pasitikėjimo ir pramoninių nuotaikų rodikliai išlieka aukšti. Pajamų mokesčio sumažinimas turėtų duoti teigiamą postūmį vartojimui. Kartu prognozuojama, kad ekonomikos augimą ir toliau skatins ES investicijų finansavimas. Vis dėlto Lietuvos ekonomika neišvengs neigiamo poveikio dėl sumenkusio savo pagrindinių prekybos partnerių augimo. Todėl prognozuojama, kad BVP augimas sumažės iki 2,7 proc. 2019 m. ir iki 2,4 proc. 2020 m.
