„Grįždami iš kelionės, kirtę Estijos ir Latvijos sieną, sustojome gerai matomose, arti kelio esančiose didžiulėse gėrimų parduotuvėse. Įdomumo dėlei pasidairėme, ar nerasime lietuviškų gamintojų produkcijos. Konkrečiai ieškojome putojančio vyno. Radome. Butelio kaina, palyginti su ta, kurią mokame Lietuvoje, skyrėsi euru“, – lrytas.lt pasakojo prieš mėnesį Latvijoje apsipirkęs Tomas.

Dėžė putojančio vyno sau ir dar pusė – artimiesiems. Su tokiu neplanuotu pirkiniu iš parduotuvės Latvijoje išvyko Tomas.

Tokių kaip Tomas – ne vienas ir ne du. Jau neminint pirkėjų, kurie negendančios nekasdienio vartojimo prekės į gretimas Latviją ar Lenkiją vyksta specialiai. Niekam ne paslaptis, kad tokių kelionių tikslas – mažesnės kainos, kurių viena dedamųjų – akcizai.

Jie nuo kovo 1-osios vėl didėja. Tiesa, šįkart – ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Dėl to viena Lietuvoje veikianti įmonė, savo klientus vaišinanti putojančiu vynu, paskutinėmis vasario dienomis skubėjo apsipirkti Latvijos parduotuvėje. Pirko nemažą kiekį, todėl kelių šimtų kilometrų kelionė atsipirko ir dar leido neprastai sutaupyti.

Vadina atgyvena

Penktadienį, kovo 1-ąją, įsigalios Seimo patvirtintas 10 proc. didesnis akcizų tarifas etilo alkoholiui. Vyriausybės požiūriu, toks sprendimas padės mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Tuo metu verslininkai mano, kad tokia priemonė – atgyvena.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad akcizų tarifų didinimas, siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, jau tampa nebetinkama priemone tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, kurios gyventojai gali lengvai įsigyti šių prekių pigiau užsienyje.

Žmonės praktikuoja išvykas, o kai nuvažiuoja, prisikrauna į automobilį alkoholinių gėrimų ir kurį laiką, keletą savaitgalių, būna ramu. Tai nėra kasdienė prekė“, – naujienų agentūrai ELTA sakė LVK prezidentas.

Didina kasmet nuo 2014-ųjų

Padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti 0,39 euro.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės nuo 2014 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas. Etilo alkoholiui taikomas akcizų tarifas didėja iki 1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Kelia ir latviai

Latvijos valstybės pajamų tarnybos skaičiavimais, vidutinė mažmeninė degtinės kaina nuo ateinančio mėnesio turėtų padidėti 0,41 euro už pusę litro, vyno – 0,08 euro už 0,75 litro butelį, alaus – 0,02 euro už pusę litro, skelbia naujienų agentūra BNS.

Tarnybos pranešime pažymima, kad alkoholio akcizai Latvijoje nuo kovo faktiškai susilygins su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliks gerokai mažesni nei Estijoje.

Prognozuojama, jog tai veikiausiai dar labiau sumažins prekybą alkoholiniais gėrimais pasienyje, ypač su Estija, tačiau „alkoholio turistų“ srautui iš Skandinavijos didelės įtakos neturės.

Aludariai tikisi permainų

Prieš dvejus metus akcizo tarifas etilo alkoholiui buvo padidintas 23 proc., užtat alui jis šoktelėjo net 112 proc., nors ankstesnės Vyriausybės buvo numatyta jį didinti pamažu – 8 proc. kiekvienais metais.

Pokyčių ilgai laukti nereikėjo: 2017-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, alaus rinka susitraukė 12,8 proc., o pernai – dar 8 proc. Iš viso per pastaruosius trejus metus ji sumažėjo 25,1 proc. Tuo metu stipraus alkoholio rinka pernai, palyginti su 2017-aisiais, sumenko vos 3,2 proc.

Aludarių nuomone, tai, kad alui akcizas šįmet neaugs, o stipriesiems gėrimams bus padidintas, turėtų šiek tiek subalansuoti bendrą rinką.

„Kažkokios naudos tikrai bus, nors iš esmės mes nesame tiesioginiai konkurentai. Tačiau vadinamųjų lengvesnių kategorijų gėrimų – alaus ar vyno – gamintojai turėtų šiek tiek išlošti, kai bus pakeltas akcizas stipriesiems.

Manau, kad tai yra teisingas Vyriausybės žingsnis, nes sveikatos apsaugos ministro vietoje man tikrai keltų susirūpinimą toks rinkos išbalansavimas“, – lrytas.lt sakė įmonės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Ant akcizų grėblio jau anksčiau užlipo estai, drastiškai padidinę šiuos mokesčius. Svarstoma, kad po šį savaitgalį šioje šalyje vykstančių parlamento rinkimų sudaryta nauja vyriausybė gali juos net ir sumažinti.

Mat apie trečdalis estų alaus ar kitų gėrimų vyksta įsigyti į pasienyje su Latvija įsikūrusias parduotuves, o alkoholį Estijoje perkančių suomių sumažėjo kelis kartus.

Apmokestins ir skystį cigaretėms

Nuo šių metų kovo 1-osios akcizu apmokestinamas ir elektroninių cigarečių skystis. Iki šiol akcizai elektroninių cigarečių skysčiui nebuvo taikomi. Dabar jam bus skaičiuojamas 0,12 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

Tą pačią dieną taip pat keičiasi akcizų tarifai, taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams.

Cigaretėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 59 eurų iki 62,25 euro už 1 000 cigarečių, o kombinuotasis akcizų tarifas – nuo ne mažiau kaip 96 eurų iki ne mažiau kaip 102 eurų už 1 000 cigarečių.

Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 37 iki 42 eurų už kilogramą produkto, o rūkomajam tabakui ir kaitinamojo tabako produktams – nuo 60,24 iki 68,6 euro už kilogramą produkto.