Kaip keitėsi maisto kainos per pastaruosius mėnesius? Tai vertinti įpareigota Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad jų augimas per 2018-uosius piką pasiekė rudenį. Ir, metams baigiantis, sulėtėjo. Tai Lietuvos išskirtinis bruožas. Nes kaimyninėse šalyse tendencijos buvo kitokios.
Kainų pokyčiai: kas ir kodėl
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pateikė Vyriausybei išsamią informaciją apie maisto kainų kitimo tendencijas ir jų priežastis.
Jai paruošta ŽŪM ataskaita liudija, kad 2018 m. pradžioje Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse maisto kainos augo gana sparčiai. Tik metų pabaigoje šis augimas sulėtėjo, o gruodį Lietuvoje maisto kainos nuosaikiai sumažėjo. Tuo tarpu latviai, estai bei lenkai prieš Kalėdas turėjo apsipirkti brangiau.
Lietuvoje bendras spalio – gruodžio mažmeninių maisto produktų metinis kainų pokytis išliko teigiamas. Kainos pakilo 0,2 proc. Tuo tarpu Latvijoje maisto produktai brango 0,6 proc., Lenkijoje – 1 proc., Estijoje – 1,9 proc.
Pasak G.Surplio, kadangi yra stebimos daugelio maisto produktų kainos, bendra didėjimo tendencija nėra ryški. Pavyzdžiui, smarkiau pabrango sviestas bei kiaušiniai.
Kainos dar augs
„Per sausį, Eurostat duomenimis, Lietuvoje maisto kainos neaugo.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad maisto produktų kainos grandinėse prekybininkų gaunama dalis yra santykinai didelė, ypač tam tikrų produktų kategorijose. Pavyzdžiui, duonos segmente jų antkainis siekia 39 proc., batono – 35 proc.
Taigi kainos imtų trauktis, jei populiarėtų trumposios maisto grandinės – jei žmonės pirktų produktus tiesiai iš ūkininkų“, – sakė G.Surplys.
Tendencijos? Anot G.Surplio, Lietuvoje maisto kainų lygis sudaro apie 80 proc ES vidurkio, Latvijoje bei Estijoje – 90 proc., Lenkijoje – apie 70 proc. ES kainų vidurkio.
„Tikėtina, kad kylančios algos ir auganti perkamoji galia didins maisto kainas – artins jas iki ES vidurkio. Šioje situacijoje jas suvaldyti padėtų didesnė prekybininkų konkurencija – pigių pekybos tinklų pritraukimas“, – sakė G.Surplys.
Pienas vis dar brangsta
ŽŪM surinkti duomenys liudija, kad, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje kol kas išlieka didesnės pieno gaminių kainos.
Geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) vidutinė kaina parduotuvėse 2019 m. sausį sukosi apie 0,6 euro už litrą. Palyginti su 2018 m. spaliu, jo kaina pakilo 3,2 proc.
Geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) kainos struktūroje 28,8 proc. tenka pieno gamintojui, 20 proc. – perdirbėjui, 33,8 proc. – mažmeninės prekybos pardavėjui, ir 17,4 proc. – PVM.
Tikėtina, kad tam įtakos turėjo kainų skelbimas viešajame informaciniame portale www.produktukainos.lt pagal didžiuosius prekybos tinklus, akcijų taikymas, privačių prekės ženklų kainų įtaka galutinei kainai bei kiti veiksniai.
Prognozuojama, kad artimiausioje perspektyvoje šio gaminio mažmeninė kaina turėtų išlikti nepakitusi, o gal ir šiek tiek sumažėti.
Brango ir kiti produktai
Ministerijos duomenimis, tamsios duonos ir batono mažmeninės kainos 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesio laikotarpiu mažėjo. Bet tam didesnę įtaką turėjo akcijos.
Didmeninė juodos duonos kaina per ketvirtį padidėjo 3,17 proc., batono – 1,16 proc.
Ateityje mažmeninė kaina taip pat gali kilti, nes Lietuvos grūdų ir miltų rinka turi stiprų ryšį su pasauline grūdų rinka, kurioje prognozuojamas grūdų kainų didėjimas. Nes pasaulyje miltų ir grūdų paklausa yra didesnė, nei pasiūla.
Tą patį liudija ir ketvirčio tendencija – kvietiniai miltai pabrango 4,76 proc.
Mėsos produktų lentynose kainos beveik nesikeitė. Galvijienos kumpis per minimą laiką pabrango 0,37 proc. Tačiau ŽŪM užsimena, kad kaina turėtų nežymiai didėti. Jai didžiausią įtaką turi mėsos kokybė.
Galvijų kumpio su kaulu kainos struktūra jau visai kitokia, nei pieno produktų. Augintojui tenka 44,1 procento, perdirbėjui – 31,9 proc., o mažmenininkui – 6,7 proc., tuos pačius 17,4 proc. kainos sudaro PVM, rodo ŽŪIKVC duomenys.
ŽŪM teigimu, palyginti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Lietuvoje net 85 proc. superkamų galvijų yra mažesnės raumeningumo klasės – prastesnės kokybės.
Tačiau šalyje mėsinių ir mišrūnų veislės galvijų kasmet gausėja, todėl ateityje galvijienos skerdenų kokybė po truputį gerės, todėl ir mažmeninė jos kaina Lietuvoje atitinkamai turėtų didėti.
Išvados kai kam nepalankios
ŽŪM duomenimis, yra nusistovėjęs stiprus ryšys su gyventojų pajamomis ir su perdirbėjų kainomis. Tačiau pasigendama mažmeninės kainos dalies (pajamų) teisingesnio pasidalinimo, ypač su žaliavinės produkcijos gamintojais ir ją tiekiančiais žemdirbiais.
Maisto produktų mažmeninių kainų grandinėje prekybininkams tenkanti dalis yra santykinai didelė, ir kai kai kuriems produktams siekia net 40 proc. Todėl konkurencijos didinimas mažmeninės prekybos srityje galimai sudarytų prielaidas kainoms mažėti.
Yra požymių, kad informacijos sklaida viešajame portale www.produktukainos.lt ir nuolatinis valdžios dėmesys galimai prisideda prie maisto produktų mažmeninių kainų stabilizavimo.
Ministerija daro išvadą, kad tikslinga pavesti žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui užtikrinti nuolatinę maisto produktų mažmeninių, didmeninių (gamintojo) ir žaliavų kainų stebėseną, informacijos viešinimą informaciniame portale www.produktukainos.lt ir šio portalo tobulinimą.
