Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai yra uždaresni ir yra linkę labiau pasitikėti tik savimi, kai uždirbantys daugiau yra šiek tiek atviresni profesionalų patarimams.
Pensininkai – labiau užtikrinti nei vadovai
Nors vadovai kasdien priima didelės atsakomybės reikalaujančius sprendimus, asmeninių lėšų valdymo srityje jie savimi pasitiki mažiau nei pensininkai. Net 61 proc. senjorų tvirtino, kad asmeniškai pats žmogus geriausiai tvarko savo finansus, tarp vadovų taip manančių buvo 57 procentai.
„Kai vidutinė pensija šalyje sudaro tik apie 338 eurus, nenuostabu, kad gebėjimas išgyventi tampa tiesiog virtuoziškas.
Pensijos nėra didelės ir kas mėnesį jas tenka paskirstyti būtiniems mokesčiams, maistui, vaistams bei kitoms neatidėliotinoms reikmėms. Neturint papildomo pajamų šaltinio pragyventi sunku, todėl apie šį laukiantį nelengvą gyvenimo etapą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau ir ruošti jam finansinę pagalvę“, – sako Š. Ruzgys.
Pasak LIPFA prezidento, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali atimti galimybę sužinoti net ir teorines išlaidų planavimo ir santaupų kaupimo galimybes, apie kurias pats žmogus nepagalvoja.
Apklausos duomenimis, žemiau 50 proc. ribos atsidūrė ir mažiausią pasitikėjimą savo jėgomis pinigų tvarkymo klausimu parodė tik bedarbiai. Geriausiais asmeninių finansų valdytojais save įvardintų 46 proc. darbo neturinčių žmonių.
Atvirumas lemia platesnį požiūrį
Kuo žmogaus mėnesio pajamos didesnės, tuo labiau jis linkęs bent jau išklausyti patarimą „iš šalies“. Tarp respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 500 eurų, 57 proc. pasitiki savimi ir 30 proc. bankais.
Jei mėnesio pajamos yra mažos ir sudaro iki 200 eurų, 64 proc. šios grupės atstovų geriausiai vertina būtent savo gebėjimus tvarkytis su tokiu biudžetu, o 29 proc. pasitikėtų privačiu verslu, tarp jų bankais.
„Bendrai didžiausią pasitikėjimą valdant asmenines santaupas po savęs žmonės visoje Lietuvoje įvardina privatų verslą. Tai, kad šalies gyventojai vertina privataus kapitalo gebėjimą sėkmingai įdarbinti pinigus yra gerai, tačiau verta tai išnaudoti labiau – kreiptis konsultacijos, patarimų, paprašyti supažindinti su sprendimais, įvairiais lėšų valdymo instrumentais ir pasirinkti, kas tinka labiausiai“, – teigia Š. Ruzgys.
Pasak jo, norint matyti kuo platesnį vaizdą, neverta užbrėžti ribos, nes dėl asmeninių finansų priimami sprendimai anksčiau ar vėliau turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir finansiniam saugumui.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.
