Šie metai – pirmieji, kai šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis, įskaičiavę visas savo sąnaudas, konkuruoja dėl to, kieno pagaminta šiluma bus nupirkta. Pirmiausia privaloma įsigyti tą, kuri yra pigiausia.
Gruodį vykusiuose aukcionuose buvo teikiami pasiūlymai dėl šilumos supirkimo sausį ir vasarį. Tuomet trijuose didmiesčiuose žemiausias kainas pasiūlė nepriklausomi gamintojai.
Tačiau kovo mėnesiui Kaune mažiausią kainą pasiūlė „Kauno energijos“ Petrašiūnų elektrinė, o balandžiui sostinėje – šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT).
Kainos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) teigimu, nuo pernykščio gruodžio įsigaliojusi nauja šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarka davė teigiamų rezultatų, nes, palyginti su kovo mėnesiu, balandžio aukcione kainos didmiesčiuose buvo nuo 14 iki 49 proc. mažesnės.
Kaune, kuriame veikia daugiausia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), pasiūlyta vidutinė kaina siekė 1,57 cento už kilovatvalandę (kWh) be pridėtinės vertės mokesčio. Tai – net 43,93 proc. mažiau, nei siūlyta kovo aukcione.
Prieš metus šiame mieste NŠG šilumą pardavinėjo beveik 14 proc. brangiau.
Palyginti su kovu, balandžio aukcionui pasiūlyta vidutinė kaina Klaipėdoje buvo 48,63 proc. mažesnė ir siekė 1,69 ct/kwh. Uostamiestyje NŠG tiekiama šiluma per metus atpigo beveik 35 proc.
Tuo metu sostinėje, kurioje nepriklausomų gamintojų iš didmiesčių yra mažiausia, per metus jų tiekiamos šilumos kaina nepasikeitė. Palyginus su kovu, balandžio aukcione šiluma atpigo tik 13,86 proc. – iki 2,92 ct/kWh.
Skirtumai. VKEKK skaičiavimais, balandžiui Kaune veikiantys NŠG pasiūlė beveik 14 proc. pigesnės šilumos nei vidutinė šilumos tiekėjo kaina, Klaipėdoje skirtumas siekė 38,55 proc. – taip pat NŠG naudai.
Išsiskyrė tik Vilnius, nes savivaldybės valdomų VŠT pasiūlyta kaina buvo mažiausia – 2,65 ct/kWh. Kur kas didesnę užsiplėšė „Danpower“, „Forest Investment“ ir kitos jėgainės – jų kaina sukosi apie 3 ct/kWh.
Tačiau ankstesniuose aukcionuose VŠT kainos beveik siekdavo maksimalias, kurias yra patvirtinusi VKEKK: sausiui – 3,6 ct/kWh, vasariui – 3,58 ct/kWh, kovui – 3,43 ct/kWh. Kodėl ji taip smarkiai buvo sumažinta balandžio mėnesiui, VŠT vadovas Mantas Burokas „Lietuvos rytui“ nesugebėjo paaiškinti: „Kaina konkurencinga, daugiau pakomentuoti negaliu.“
Vis dėlto tokia šilumos tiekėjo taktika yra suprantama: kadangi Vilniuje superkama iš esmės visa pagaminta šiluma, šaltesniais mėnesiais galima užsiplėšti ir brangiau, o atšilus nuleisti kainą, kad netektų išjungti gamybos įrenginių.
Įvertinimas. Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius siuntė sveikinimus VŠT adresu, kad ši įmonė pagaliau stojo į konkurencinę kovą ir pradėjo mažinti kainas sostinės gyventojams.
Tačiau, anot V.Kisieliaus, taip nutiko tik baigiantis šildymo sezonui. Tai tik įrodo, kad sostinėje labai trūksta šilumos gamybos įrenginių.
„Jeigu sostinės šilumos rinkoje veiktų daugiau dalyvių, mažesnių šildymo kainų gyventojai galėtų tikėtis ir kitais laikotarpiais.
Tarkim, aktyvus šilumos gamintojų varžymasis ne tik šildymo sezonui einant į pabaigą, bet net šalčiausiais mėnesiais leidžia Kauno ir Klaipėdos gyventojams užsitikrinti daug mažesnes šilumos gamybos kainas ir taip sutaupyti“, – aiškino asociacijos vadovas.
Šilumos kainų skirtumai aukcionuose (ct/kWh)
Miestas Sausis Vasaris Kovas Balandis
Vilnius 3,42-3,6 3,4-3,58 3,25-3,43 2,65-3,16
Kaunas 3,25-4,21 3,15-4,1 2,14-3,8 1,31-2,96
Klaipėda 2,8-4,26 2,85-4,33 1,59-4,04 1,45-3,49
Šaltinis: „Baltpool“.
