Pradžioje sulaukdavęs vos dešimties ar dvidešimties dalyvių, prekybos miestelyje „Urmas“ vykstantis Bagažinių turgus pastaruoju metu gerokai išsiplėtė.
Šiltuoju metų laiku šioje vietoje šeštadieniais ir sekmadieniais būna net iki pusės tūkstančio automobilių. Kai lauke šalta, po atviru dangumi prekiautojų sumažėja.
Savaitgalį nutarę pasidairyti po Bagažinių turgų jį išvydome apytuštį. Suskaičiavome maždaug penkiasdešimt pardavėjų, kurie buvo retai išsidėstę šešių šimtų vietų aikštelėje. Tokią erdvę Bagažinių turgaus prekeiviams prieš kelis mėnesius įrengė prekybos miestelis. Pirkėjų taip pat nebuvo daug. Tarp automobilių ir prekių vaikščiojo gal kelios dešimtys žmonių.
„Šiandien labai šalta, pučia žvarbus vėjas. Todėl ir prekyba vyksta prastokai. Mažai pirkėjų, nedaug ir pardavėjų. Kai tik oras bus šiltesnis, šurmulio bus gerokai daugiau“, – kalbėjo išaugtais savo vaikų drabužiais prekiaujanti kaunietė Sonata. Moteris į Bagažinių turgų atvažiuoja bent vieną ar porą kartų per mėnesį.
Trijų vaikų motina tikino, jog jos atžalos nespėja sunešioti tiek drabužių ir batų, kiek jų turi. Todėl Sonata dalį mažai dėvėtos aprangos dovanoja bičiulių ir kaimynų vaikams. Kitus nuo praėjusios vasaros atveža į Bagažinių turgų.
„Nors daugelis drabužių pirkti Londone ar Dubline ir yra neprastos kokybės, už palaidines, marškinius, megztukus, kelnes įprastai prašau 1–3 eurų, striukes ir kombinezonus bandau parduoti keliais eurais brangiau. Tačiau dažnas pirkėjas linkęs derėtis, todėl būna, kad kokį lengvesnį drabužį parduodu ir už centus, o striukę gaunu 2–3 eurus“, – atvirai kalbėjo moteris.
Sonatos teigimu, pardavinėjant vaikiškus drabužius pralobti neįmanoma, bet kartais per dieną jai pavyksta užsidirbti 20 ar 50 eurų.
„Svarbu ir tai, kad tuštėja namai, nes jau kambariuose nėra didelių krūvų vaikų išaugtų drabužių, kaip kad būdavo anksčiau“, – sakė pardavėja.
Vaikiškais drabužiais prekiavo dar keli Bagažinių turgaus padavėjai. Jie sakė, kad vieni pagrindinių dalykų, labiausiai viliojančių žmones atvykti į šį turgų, – galimybė geram daiktui suteikti naują gyvenimą ir proga pabendrauti, susirasti naujų draugų, praplėsti akiratį. Žmonės turguje įžvelgia ir jaunosios kartos verslumo pradžiamokslį.
„Kai nebūna šalta, į Bagažinių turgų atvyksta nemažai tėvų su vaikais. Mes taip pat vasarą dažnai atsivežame savo atžalas. Mažieji patys parduoda savo drabužius ar žaislus. Tai puikus būdas vaikams suvokti pinigų vertę, išmokti tausoti aplinką“, – tikino kauniečiai Santa ir Liudvikas, kurie taip pat pardavinėjo savo atžalų aprąngą.
Kai kurie žmonės buvo atvežę parduoti ne tik vaikų, bet ir savo drabužius ir batus, kurių nedėvi bei neavi.
„Į bagažinių turgų atvykome pirmąkart. Išsivalėme spintas – vieni daiktai mums pabodo, kiti tapo ankšti. Draugai patarė jų neišmesti, o mėginti parduoti. Brangiausias mūsų parduodamas daiktas – moteriškas paltas įkainotas 10 eurų. Kol kas jo niekas nenupirko. Tačiau jau pardavėme dvejas vyriškas kelnes, švarką, kelis moteriškus megztukus ir porą palaidinių, batus. Uždirbome beveik 30 eurų“, – sakė kauniečiai Ingrida ir Benas.
Dairantis po Bagažinių turgų buvo galima išvysti ne tik aprangos, apavo, bet ir gausybę įvairių naudotų, bet dar gerų ir tinkamų naudoti namų apyvokos daiktų, buitinės technikos, indų, stalo įrankių, paveikslų, papuošalų, nedidelių baldų, knygų, interjero detalių.
Pardavėjai atviravo, kad daugelis daiktų jau ne vienus metus dulkėjo palėpėse, sandėliuose ar be reikalo užėmė vietą namuose ant spintų.
Turguje netrūksta ir tokių senienų, kurių galima rasti antikvariatuose, sendaikčių parduotuvėse ar turgavietėse.
„Renku, keičiu ir parduodu įvairias senienas. Mėgstu vaikščioti po vietas, kur siūlomi seni daiktai. Kai daug prikaupiu, nutariu kai kuriuos iš jų išparduoti. Kartais mane galima pamatyti prekiaujantį sendaikčių turgavietėse, retkarčiais atvažiuoju į Bagažinių turgų“, – kalbėjo prekeivis Igoris.
Kaunietis tvirtino, jog Bagažinių turguje, skirtingai nei kitose prekyvietėse, žmonės už daiktus linkę mokėti grašius.
Jis pastebėjo šiame turguje vyraujančią nerašytą taisyklę.
„Žmonės net išskirtinį ir retą daiktą nori nusipirkti už 1 ar 2 eurus, o dar geriau būtų, kad viskas būtų parduodama po 50 centų“, – sakė pašnekovas.
Išsikuopęs namų sandėlį kaunietis Alvydas Šukys nutarė parduoti rankų darbo stakles, kurios tinka šlifuoti medį, gręžti, pjauti ir atlikti kitus darbus. Jas atvežė į Bagažinių turgų.
„Šias universalias elektrines stakles prieš maždaug 55 metus sukonstravo auksarankiu vadintas mano tėvas Domininkas Šukys. Jų ilgis beveik du metrai, todėl namuose užima daug vietos. Nutariau jas atvežti parduoti ir iš karto atsirado pirkėjas. Netrukus atvažiuos jų išsivežti“, – džiaugėsi vyras, kuris už tėvo sumeistrautas stakles prašė 30 eurų.
Kaunietis Gintaras Kurulis Bagažinių turguje jau ne pirmą savaitgalį pardavinėjo suvenyrinių šaukštelių kolekciją, kurią sukaupė per keletą metų.
Joje – kelios dešimtys iš įvairių pasaulio kampelių surinkti eksponatų. Dalį šaukštelių kaunietis važinėdamas po užsienį pirko pats, kitus iš kelionių parvežė draugai ir giminaičiai.
„Už šaukštelį prašau 3 eurų. Kai kurie iš jų – sidabriniai ar pasidabruoti, kiti pagaminti iš paprasto metalo. Yra šaukštelių atvežtų iš Australijos ar Naujosios Zelandijos. Pirkėjų atsiranda, nes, pasirodo, žmonės mėgsta kaupti šiuos suvenyrus“, – teigė pardavėjas.
Bagažinių turguje sutikti kauniečių pora Gintautas ir Laima tvirtino, jog šioje prekyvietėje lankosi labai dažnai. Kauniečiai kaskart įsigyja kokių nors įdomesnių daiktų ar drabužių.
„Žmonės turi progą ne tik išsikuopti namus nuo nereikalingų daiktų, bet ir suteikti galimybę kitiems tuos daiktus įsigyti. Smagu, kad dažnai tai būna už labai gerą kainą.
Tokiu būdu tausojama aplinka, nes vieni žmonės laukan išmeta mažiau daiktų, o kitiems nereikia pirkti naujų, kuriuos gaminant irgi dažniausiai kenčia mūsų aplinka“, – įsitikinę kauniečiai.
Bagažinių turguje pavyko pamatyti ir kelis liaudies meistrus, menininkus rankdarbių gamintojus. Jie siūlė papuošalus, medžio drožinius.
