Neseniai šalies prezidentas Sergio Mattarella pasirašė įsakymą sumažinti pensinį amžių. Nuo šiol jis – 62-eji metai, jei žmogus turi 38 m. darbo stažą. Vadinasi, pensinis amžius nebus sumažintas visuotinai.
Didelį darbo stažą turinčius asmenis į pensiją išleis pagal formulę „kvota 100“. Tai reiškia, kad, sudėjus asmens amžių ir darbo stažo metus turi susidaryti ne mažiau 100 suma. Minimalus amžius, vyrui norint išeiti į pensiją – 62-eji ir 38 m. stažo. Kitaip pasakius, jei dirbant gali tekti padaryti pertrauką, pradėti dirbti reikėtų 24-erių arba turint net ir mažiau amžiaus.
Norma moterims – 58-eri ir 35 m. stažas.
2011 m. Italija pensinį amžių pailgino iki 67 m., o stažui taikytas minimalus 20 metų reikalavimas. Buvusios darbo ministrės Elsos Fornero garbei pavadinta sistema išmokas išėjus į pensiją nustatė pagal į socialinį fondą padarytas įmokas. Valdžios sprendimas sulaukė didžiulio rezonanso ir protesto akcijų.
Pažadą davė dar prieš rinkimus
Pensijų sistema Italijoje disonuoja su tuo, kas šioje srityje vyksta Europoje ir kitur pasaulyje. Baltijos šalyse iki 2025–2027 m. pensinis amžius bus pakeltas iki 65 metų. Didžiojoje Britanijoje 2026-2028 m. pensinis amžius pakils iki 67-erių, Prancūzijoje tokio pat rezultato bus pasiekta jau 2023 metais.
Vokietijoje link 67-erių pensinio amžiaus etapais einama nuo 2012 metų.
Kone visos Eurazijos regiono ir Rytų Europos valstybės pensinį amžių didina: Moldavijoje ir Azerbaidžane vyrai į pensiją išleidžiami 65-erių, moterys Armėnijoje į pensiją gali išeiti sulaukusios 63-ejų.
JAV asmenims, gimusiems iki 1960 m., į pensiją leidžiama išeiti sulaukus 66-erių, gimusiems po 1960-ųjų – 67-erių.
Pensinio amžiaus didinimą daugeliu atveju išprovokavo ekonomikos krizė. Tokios priemonės dažniausiai būna nepopuliarios, o už jas politikai susimoka savo reitingais. Be to, tokios pensijų reformos iš tiesų pasitarnauja mažinant biudžeto deficitą, pristabdo nedarbo augimą ir padeda modernizuoti ekonomiką.
Pažadas sumažinti pensinį amžių dar prieš rinkimus buvo duotas partijų „5 žvaigždučių judėjimas“ ir Lyga, kurios ir laimėjo rinkimus: į visiškai atsinaujinusios vyriausybės sudėtį įėjo devyni populistų „5 žvaigždučių judėjimo“ nariai, šeši Lygos atstovai ir trys nepartiniai.
„Esu laimingas nuo žodžių pereidamas prie darbų. Tai kelias, kuris atsiveria daugeliui italų“, – kalbėjo Lygos lyderis vicepremjeras Matteo Salvini, kurio politika vadinama populistine.
Kitas vicepremjeras Luigi Di Maio pridėjo, kad Italijos piliečiai niekada nebalsavo už tai, kad būtų padidintas pensinis amžius, o ankstesnė vyriausybė tokį sprendimą esą priėmė apgaule, rašo gazeta.ru.
Šiemet italai pasiruošę ir kitoms naujovėms – pradėti mokėti pajamas už pilietybę ir piliečių pensijas. Italų populistai žada, kad minimalios kiekvieno šalies piliečio pajamos mėnesiui bus 780 eurų.
Giuseppe's Conte's vyriausybė pokyčius pensijų sistemoje aiškina tuo, kad ankstyvas pensinis amžius lems aktyvesnį šalies ūkio augimą, nes padaugės laisvų darbo vietų. Taip atsiras proga jaunimui įsilieti į darbo rinką.
Iš darbo – į kapą
Su pensijomis susiję palengvinimai palies apie 400 tūkst. pagyvenusių italų, kurie, kaip yra sakęs vicepremjeras M.Salvini, iki šiol iš darbo žengdavo tiesiai į kapą.
Kasmet italai pensijoms atriekia 16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tarp euro zonos valstybių tai – antrasis rodiklis po Graikijos.
Už tai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, 2016 m. Italija buvo 7-oji šalių reitinge pagal gyvenimo trukmę – 84,9 m. moterų ir 80,5 m. vyrų.
Šiemet pensijų reforma šalies biudžetui kainuos 4 mlrd. eurų, 2020-aisiais ir 2021 m. ši suma padvigubės. Vyriausybei pavyko patvirtinti biudžetą su 2,04 proc. deficitu ir sulaukti palaiminimo ES, nors Briuselis spaudė Italija siekti 1,8 proc. deficito.
ES skeptiškai vertina italų vyriausybės pažadus, kad socialinėmis priemonėmis išjudins ekonomiką.
Faktas – techninė recesija
Pensijų reformai leista įsibėgėti nepaisant prastos demografinės padėties ir didelio nedarbo. Toks sprendimas ne sykį kritikuotas.
Vyresni nei 65-erių asmenys sudaro 21 proc. Italijos gyventojų, o 15-24 m. jaunimo – tik 10 procentų. Jau keleri metai šalyje laikosi aukštas nedarbo lygis – čia darbo neturi 10 proc. darbo jėgos.
Pensijų fondo vadovas Tito Boeri yra atkreipęs dėmesį, kad valstybėje nėra galimybių pensiniam amžiui mažinti. „Visais atvejais 62-ejų pensinio amžiaus riba su 38 m. darbo stažu lems, kad su laiku biudžeto išlaidos augs“, – laikraščiui „Corriere della sera“ komentavo T.Boeri.
Brangiai kainuojantis sprendimas Italijai sukels rimtų rūpesčių. Tai – dar vienas T.Boeri įspėjimas.
Italijos vidaus skola jau viršija 2 trln. JAV dolerių – per 130 proc. BVP. Šalies ūkį labai paveikė 2008 m. krizė. Ekonomika 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, paaugo tik 0,8 procento. Prieš metus šis rodiklis buvo 1,2 procento.
2018 m. paskutinį ketvirtį ūkio augimas, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo dar 0,2 procento. Tai – techninė recesija.
Be Pensijų fondo ir ES prieš reformą pasisakė ir profsąjungos. Pastarųjų manymu, pensinio amžiaus mažinimas neatsižvelgia į visų interesus, diskriminuoja dalį dirbančiųjų, pavyzdžiui, moteris.
Nepaisant kritikos, vyriausybė aiškina, kad tokie pokyčiai atlaisvins 600 tūkst. darbo vietų jaunimui, o pinigų biudžete užteks. Esą kompensuoti išlaidas turėtų ekonomikos augimas, kurį ir išjudins pensijų reforma.
„Italija stipriai suklydo. Įstatymas nepadidins efektyvumo ir nelems ekonomikos augimo. Iš esmės jis reiškia, kad Italija – ekonomika su aukštais mokesčiais ir didelėmis išlaidomis, o išlaidos sutelktos vartojimui, o ne investicijoms“, – sakė banko „Renaissance Capital“ vyriausiasis ekonomistas Charlesas Robertsonas.
Kalbant apie nedarbą, 2018 m. gruodį skaičiai pagerėjo: gruodį nedarbas buvo 10,3 procento. Palyginti su lapkričiu, tai 0,2 procentinio punkto mažiau. Tačiau sėkme to nepavadinsi, nes šalyje padaugėjo laikinas sutartis turinčių darbuotojų, o neterminuotų sutarčių, priešingai, mažėja. Jaunimo nedarbas kaip ir anksčiau lieka labai aukštas – 3,91 procento.
