Įsakymas galioja ne tik valdžios institucijoms ar valstybės valdomoms įmonėms, bet ir privačioms bendrovėms.
Pastarųjų sovietmečiu nebuvo, tačiau dabartinės valdžios tradicijos labai primena SSRS laikus.
Būtent tada milžiniškos šalies ministrų kabinetas nurodinėdavo, kam ir kiek didinti algas. Išimtis buvo tiktai kolchozai, kuriems palikdavo teisę spręsti patiems.
Tušti premjero pažadai
Kas privertė dabartinę Rusijos valdžią prisiminti sovietmečio metodus? Atsakymas aiškus – nuolat mažėjančios realiosios gyventojų pajamos.
Statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, 2014-aisiais jos sumenko 0,7 proc., po metų – jau 3,2 proc., 2016-aisiais – net 5,8 proc., o užpernai – 1,7 proc.
Pernai šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė, jog realiosios pajamos pagaliau išaugs 3,4 proc.
„Mes įveikėme nuosmukį, kuris buvo pats pavojingiausias šaliai“, – gruodžio mėnesį iškilmingai keturių pagrindinių televizijos kanalų eteryje aiškino ministras pirmininkas.
Pasirodo, suklydo, jeigu ne apsimelavo. Šių metų sausį „Rosstat“ pranešė, kad pernai realiosios gyventojų pajamos irgi susitraukė, nors jau tik 0,2 proc.
Pagrasino ir baudomis
Vyriausybė vėl siekia pakeisti šią pavojingą tendenciją. Daugelyje verslo sektorių karaliauja valstybės kapitalas, jos valdomoms įmonėms, Federalinės antimonopolinės tarnybos duomenimis, pernai atiteko net 70 proc. visos rinkos. Tačiau tai tikrai niekaip nepadeda.
Tad nutarta įpareigoti privatų verslą taisyti Kremliaus įvaizdį.
Darbo ir socialinės apsaugos ministerija išaiškino, kad pagal Rusijoje galiojantį darbo kodeksą darbdavys turi ne teisę, bet pareigą pakelti darbuotojo atlyginimą tiek, kiek šalyje siekia infliacija.
Pernai Rusijoje infliacijos lygis buvo 4,3 proc., tad būtent tiek privaloma padidinti algas.
Vienintelė nuolaida – jos turi pakilti ne nuo metų pradžios, o tiktai nuo vasario, kai „Rosstat“ paskelbs oficialius pernykštės statistikos rodiklius.
Ministerija nepamiršo pasiųsti verslininkams signalo, kad nepaklususieji bus baudžiami: nurodymą pažeidusiems fiziniams asmenims gresia iki 5 tūkst. rublių (67 eurų), juridiniams – 50 tūkst. rublių (670 eurų) baudos.
Tačiau net ir jas sumokėjus prievolė didinti algas išlieka, o darbuotojai už savo teises gali kovoti atitinkamose institucijose.
Kol kas neaišku, ar tokie grasinimai paveiks privatų verslą. Tačiau gyventojai jau juokauja, kaip jie gąsdins darbdavius: „Vakar ieškojau teisybės, šiandien dairausi darbo.“
Verčiasi itin skurdžiai
Valdžios pasirinkti metodai, aišku, labai abejotini. Tačiau akivaizdu, kad smunkant realiosioms pajamoms kai kurie gyventojai jau nebesuduria galo su galu.
„Rosstat“ duomenimis, 5 procentai (tai – apie 7 milijonus žmonių) Rusijos gyventojų net ne gyvena, o tiesiog egzistuoja, nes turi išsiversti su mažiau nei 7 tūkst. rublių (94 eurais) per mėnesį. Antra tiek sukasi gaudami po 7–10 tūkst. rublių (97–134 eurus). Nors oficialiai skelbiamas minimalus pragyvenimo lygis siekia 10 144 rublius (135,6 euro).
Kitaip tariant, apie 14 mln. žmonių yra tiesiog skurdžiai. O dar 15 mln. pajamos siekia nuo 10 iki 14 tūkst. rublių (134–187 eurus) per mėnesį.
„Pastaraisiais metais didžiulė visuomenės dalis visus pinigus išleidžia maistui, vaistams ir komunalinėms paslaugoms. Kitiems poreikiams jie lėšų nebeturi“, – neslėpė Ekonomikos instituto mokslo vadovas Ruslanas Grinbergas.
Grįžta mada pagražinti statistikos skaičius
Nors „Rosstat“ pateikiami duomenys apie menkstančias pajamas bei gausėjančią skurdžių armiją yra gana niūrūs, gali būti, kad jie nevisiškai tikslūs, o tikroji padėtis – dar prastesnė.
Mat aiškėja, jog Rusijoje atgijo dar viena sovietinė tradicija – pagražinti statistikos rodiklius. Ir taip pasielgė būtent Rusijos statistikos tarnyba.Neseniai ji pranešė, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo net 2,3 procento, nors net didžiausi optimistai prognozavo tik 1,8 proc. BVP augimą.
Paaiškėjo, kad tokį šuolį galėjo nulemti techninė manipuliacija, nes į „Rosstat“ pateikiamus duomenis nelauktai įtrauktos investicijos, skirtos milžiniškai suskystintųjų gamtinių dujų gamyklai Jamalo pusiasalyje. Jos siekia beveik 24 mlrd. eurų, o įgyvendinant projektą dalyvauja ir Prancūzijos kompanija „Total“.
Pasirodo, Ekonomikos plėtros ministerija, po kurios sparnu ir yra „Rosstat“, neseniai pabrėžė būtinybę sujungti šalies statistikos rodikliuose Jamalo investicinį ir statybos projektus. Dėl to buvo apskaičiuota, kad net 4,7 proc. išaugo statybų sektorius, o atitinkamai padidėjo ir BVP.
„Mus nustebino šie skaičiai, – sakė „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalja Orlova. – Žinojome, kad Krymo tilto ir pasaulio futbolo čempionato stadionų statyba turės teigiamą poveikį, bet negalvojome apie Jamalą. Tačiau „Rosstat“ buvo priverstas dirbti paskubomis ir įtraukė visą projektą į statybos sektoriaus duomenis, nors ateityje galbūt priskirs prie transporto.“
Dabartiniai skaičiai buvo paskelbti praėjus pusantro mėnesio nuo to laiko, kai „Rosstat“ vadovu buvo paskirtas Pavelas Malkovas, kuris anksčiau Ekonomikos plėtros ministerijoje buvo atsakingas už valstybinį reguliavimą.
„Sovietmečiu tai buvo vadinama prirašinėjimais, o šiandien „Rosstat“ eina tuo pačiu keliu, – sakė Maskvos Carnegie centro Ekonominės politikos programos direktorius Andrejus Movčanas. – Sistema tampa vis biurokratiškesnė, žinyba pateikia tą statistiką, kurios iš jos tikimasi, o ne tą, kuri atitinka realybę.“ Pasak jo, ypač atsargiai dabar reikia vertinti duomenis apie infliaciją ir perkamąją galią.
