Pasak A.Zmitros, atsiskleidė skambiu žodžiu MEDUS vadinamos mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos, kuri įvesta nuo praėjusių metų rugsėjo, esmė.
„Aš vis dar neatsigaunu nuo suvokimo, kas per „durdomas“ tas medus.
Mokyklai, kurią kadaise pats baigiau, bėda, prireikė vaduojančio istorijos mokytojo. Sutikau. Sudarėme terminuotą darbo sutartį, kol mokytoja grįš po nedarbingumo.
Apskaičiavo 0,185 etato, kuris susidaro iš 1 ir 2 kišenės (pagal naują sistemą mokytojų užmokestį sudaro trys vadinamosios kišenės: pirmoje – atlygis už vestas pamokas, antroje – pasirengimas joms, trečioje – papildoma veikla, – red. past.).
Specialiai jokios trečios kišenės pinigų nesiderėjau, nes ateinu tik vesti pamokų ir joms pasiruošti reikia. Atrodė logiška“, – savo istoriją socialiniame tinkle aprašė kultūros istoriko ir istorijos mokytojo kvalifikaciją turintis A.Zmitra.
Jam pavadavimo metu susidarė 9 savaitinės pamokos.
„Pusę sausio išdirbau ir gaunu atlyginimą.... už sausio mėn (11 darbo dienų) 66,85 euro į rankas.... Niekaip neatsigaunu. Paklausiu buhalterės, kiek būtų už visą mėnesį. Atsako, kad 133,70 eurų į rankas. Tai net juokas suėmė“, – pasakojo pedagogas.
Šią patirtį jis palygino su patyrimu praėjusiais mokslo metais.
„Turėjau 2 savaitines pamokas ir 2 neformalaus švietimo pamokas (priminsiu, kad neformalaus ugdymo valandos realiai yra pigesnės), iš viso – 4 savaitinės, ir stabiliai gaudavau 96 eurus kas mėnesį.
Tai kažkaip atrodė oriai. Jeigu skaičiuotume, kad mėnuo turi keturias savaites ir padalintume visą sumą iš visų vedamų pamokų per mėnesį, tai išeitų 6 eurai už pamoką“, – dėstė A.Zmitra.
Tiesa, šiemetinė patirtis jau visai kitokia.
„O dabar mano atlyginimas, jei laikysime, kad mėnuo turi keturias savaites ir per mėnesį vedu 36 pamokas, yra 133,7 euro, o tai lygu 3,7 euro už pamoką. 3,7 euro. O tai – pasiruošimas, vedimas, specialių poreikių, gabūs vaikai, kontroliniai darbai ir panašiai.
Ir čia kalta ne mokykla. Čia kalta ministerija. Po tuo etatiniu apmokėjimu ir sumokėjimu „už viską“ (etatinį įvedusi ministerija žadėjo, kad permainos leis sumokėti mokytojams už tuos darbus, už kuriuos anksčiau nebuvo sumokama, – red. past.) pasislepia tai, kad mokytojų pamoka, pats svarbiausias elementas šitoje sistemoje, tampa pigesnė. Ir mano pavyzdys puikiai tai iliustruoja“, – dalijosi A.Zmitra.
Dvejų metų pedagoginio darbo patirtį turintis mokytojas, savo jėgas išmėginęs tiek Lietuvos, tiek lituanistinėse mokyklose Italijoje, Australijoje, darsyk pakartojo, kad tai jį prislėgė: „Suprantu, kad neturiu stažo, neturiu pedagoginio vardo, bet toks atlyginimas yra pasityčiojimas. Už savanoriavimą mokama daugiau. Garbės žodis, aš dar neatsigaunu.
Ir kitas dalykas. Kas esant tokiam atlyginimui eis dirbti į mokyklas? Kaip rajonai prisikvies jaunų specialistų, kai dabartiniai mokytojai išeis į pensiją. Kokia čia prestižinė profesija?
Visą savaitgalį dėl šito keikiausi... Garsiai ir riebiai. Ir klausiau, kokio bieso aš einu į tą mokyklą?..“
