„Mokytis iš „Youtube“ platformoje įkeliamų įrašų verta tuomet, kai yra labai aiški motyvacija, kai reikia greitai išspręsti kokią nors problemą. Pavyzdžiui, pataisyti nesandarų vamzdį ar išmokti pasinaudoti konkrečia „Photoshop“ funkcija.
Tokiose situacijose ši platforma kur kas pranašesnė nei bet kokia profesionali mokymų sistema. Tačiau jei pasižiūrime įkeltą vaizdo įrašą ir neužtvirtiname žinių praktiškai, gautos žinios dažniausia jau kitą dieną būna pamirštos“, – teigia įmonės „Talentator“ mokymų turinio vadovas Mantas Šiumeta.
Pasak jo, vaizdo įrašas, kaip mokymosi formatas, yra neįkainojamas, nes tekstą paverčia garsu ir vaizdiniais, o taip informacija perteikiama geriau skirtingų tipų žmonėms. Tačiau vien tik vaizdo įrašo formato dažniausiai nepakanka. Norint įsisavinti informaciją, prasminga į mokymosi procesą įtraukti ir kitus formatus.
„Šiuolaikiniai e-mokymai grįsti trimis etapais: susipažinimo, praktikavimosi ir užtvirtinimo. Jei pasižiūrėję vaizdo įrašą iškart namie taisome minėtą vamzdį, greičiausia šį įgūdį turėsime ilgesniam laikui. Tačiau dauguma mokymų turi suteikti gebėjimų, kurių specialistui prireiks neapibrėžtoje ateityje, o užtvirtinti juos reikia iš karto, įgijus teorinių žinių.
Dėl to į profesionalius e-mokymus įtraukiami skirtingi formatai – klausimai, testai, praktinė užduotys. Kai kurių mokymų turinys kinta priklausomai nuo besimokančiojo atsakymų ar pasirinkimų“, – teigia M. Šiumeta.
Be to, „Youtube“ talpinami mokymai paprastai orientuoti į plačią auditoriją. Tuo tarpu mokymų ekspertas pastebi, kad profesionaliuose mokymuose dažniausia dalyvauja skirtingų patirčių, pareigybių ir profesijų klausytojai, todėl norint užtikrinti, kad mokymo procesas būtų efektyvus, prie kiekvienos auditorijos svarbu adaptuoti ir turinį.
„Kalbant apie mokymąsi virtualioje erdvėje, be bendrųjų mokymų (darbų saugos, pirmosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos ir t.t.) patys populiariausi yra klientų aptarnavimo ir pardavimų mokymai. Šiose srityse svarbu ne tik bazinės teorinės žinios, bet ir kultūrinis veiksnys.
Profesionalai, rengiantys e-mokymų programas, ar gyvai su auditorija dirbantys lektoriai, medžiagą adaptuoja atsižvelgdami į kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti ir „Youtube“ patalpinti pardavimų mokymų filmukai Lietuvoje dirbantiems specialistams nebūtų pats geriausias pasirinkimas. Kultūriniai visuomenių skirtumai visgi yra pakankamai dideli“, – pastebi ekspertas.
Nors e-mokymai suteikia galimybių tausoti ir laiką, ir kitus resursus, auditoriniai mokymai išnykti neturėtų. Tiesa, konsultantų darbo pobūdis pasikeis.
„Konsultantai didžiąją mokymų laiko dalį dažnai skirdavo pasakoti fundamentalias dėstomo dalyko, pavyzdžiui, pardavimų, tiesas. Įvairūs virtualūs mokymai suteikia galimybę tuos dėsnius išmokti greičiau ir pigiau. Tuo tarpu konsultantas gali daugiau laiko skirti konkrečių problemų, su kuriomis susiduria mokymų dalyviai, analizei, aptarimui ir konsultacijoms, kaip reikėtų jas spręsti“, – sako M. Šiumeta.
Lektoriai taip pat išlieka svarbūs ten, kur reikalinga vertinti dalykus, kurių negali įvertinti kompiuteris. Pavyzdžiui, įvairių prietaisų valdymas, o klientų aptarnavimo ar pardavimų srityje – judesiai, veido išraiškos ar balso intonacijos.
