– Naujuosius metus pasitikote žinia apie nuo liepos 1 d. naikinamus verslo liudijimus pastatų, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų teikėjams. Lietuvos bankas ragina verslo liudijimų visai atsisakyti. Koks jūsų požiūris į jų perspektyvą?
– Kalbant apie verslo liudijimus ir atsimenant jų priešistorę, jie buvo pasirinkti kaip paprasčiausia mokesčių sumokėjimo forma. Akivaizdu, kad laikui bėgant verslo liudijimų poreikis yra objektyviai išsemtas, nes pasirinkus kitą veiklos formą, pavyzdžiui, individualią veiklą pagal pažymą, dabar lygiai taip pat paprasta sumokėti mokesčius. Priminsiu, kad buvo pereita prie individualios veiklos apmokestinimo sistemos, kuri priklauso nuo pelno – nuo 5 iki 15 proc. VMI įdiegė virtualų buhalterį – dabar ir paprasta sumokėti mokesčius, ir jie yra žymiai teisingesni kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Bet koks pokytis visuomenei nėra lengvas, todėl įstatyme įtvirtinome veidrodinį principą. Numatytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos, kai oficialiai atsiskaitoma už automobilių, būsto remonto, auklių paslaugas, ir būtent šioms sritims yra parengtas projektas. Šiuo metu vyksta konsultavimasis tiek su verslo bendruomene, tiek su valstybinėmis institucijomis. Taigi nauja sistema, mano įsitikinimu, bus teisingesnė.
– Neplanuojate naikinti verslo liudijimų ir kitų paslaugų teikėjams?
– Manau, kad pradžiai padarykime šitą žingsnį. Tos sritys buvo atrinktos dėl to, kad mokesčių administratorius nustatė, jog verslo liudijimų srityje šiose trijose srityse šešėlis yra didžiausias.
– Ar pasiteisino VMI kvitų žaidimas?
– Atsipirko mažiausiai dešimteriopai. Šiais metais žaidimą ketiname plėsti į naujas sritis, didinti apimtis, nes žmonės aktyviai dalyvauja, praneša apie įtarimus, jog kai kur pajamos yra neapskaitomos. Manau, tai vienas signalų, kad visuomenė tampa nepakanti mokesčių slėpimui, mokesčius mokėti tampa madinga. Tai reikėtų sieti ir su mūsų visuomenės branda. Kuo greičiau tapsime nepakantūs šešėliui ir mokesčių slėpimui, tuo greičiau nereikės mokėti mokesčių už kitus.
– Užsiminėte, kad planuojate kvitų žaidimą plėsti į naujas sritis. Kokias?
– Dabar kvitų pasiskirstymas yra gana tolygus – 55 proc. kvitų yra už paslaugas, 45 proc. – už turgavietėse įsigytas prekes. Svarstome išplėsti ne tik į turgavietes, bet ir kitas prekybos vietas, išskyrus didžiuosius prekybos centrus.
– Kiek šiemet planuojama ištraukti pinigų iš šešėlio?
– Kalbant apie papildomas pajamas iš „šešėlio, tai praėjusiais metais planavome apie 200 mln. eurų. Planas įvykdytas. Šiems metams planuojame taip pat 200 mln. eurų.
– Kokie nauji mokesčiai būtų svarbūs Lietuvai? Kalbama apie automobilių taršos mokestį, antrojo būsto apmokestinimą, bet kalbos vis nerealizuojamos.
– Kalbant apie mūsų mokesčių sistemą, labai svarbu atkreipti dėmesį į pačios sistemos stabilumą ir prognozuojamumą. Teisės aktuose buvo patvirtintas trimetis laipsniškas su darbo santykiais susijusių mokesčių mažinimo planas. Įgyvendinus šitą planą, Lietuvos mokesčių sistema taps konkurencingiausia regione. Kartu su ankstesniais pakeitimais, paskatomis inovacijoms ir investicijoms, mūsų sistema regione taps pati palankiausia aukštųjų technologijų plėtrai.
Kalbant apie naujus mokesčius, tai diskusijos, kurios prasidėjo dėl antrojo būsto apmokestinimo, persikėlė į Seimą. Vyriausybė buvo parengusi projektą, todėl dabar viskas yra Seimo rankose.
Kalbant apie taršių automobilių registracijos įmoką, tai, mano požiūriu, senų ir taršių automobilių parko problemą, kurią mes Lietuvoje turime, vėliau ar anksčiau turime išspręsti, priešingu atveju, reikės labai brangiai mokėti iš bendrų mokesčių mokėtojų lėšų už taršos leidimus. Tačiau esu įsitikinęs, kad ateityje reikės derinti tiek paskatas įsigyti mažiau taršius automobilius, tiek paskatas parduoti taršius automobilius. Šios diskusijos dar vyksta ir tikrai reikalauja gilaus aptarimo su įvairiomis visuomenės grupėmis.
– Kada galima tikėtis pralaužti ledus automobilių taršos mokesčio įgyvendinime?
– Viskas priklausys nuo sutarimo visuomenėje, nes, kai kalbame apie mokesčius, bet kokie mokesčiai yra įvedami ilgam laikui, dėl to pasiruošimas ir diskusijos užtrunka.
– Jūsų manymu, kokie šiuo metu yra neefektyviausi mokesčiai, kuriuos reikėtų koreguoti?
– Nėra tobulų mokesčių sistemų ir, žinoma, jos taip pat nėra amžinos. Manau, kad su mokesčių pertvarka, trimečiu mokestiniu planu padarytas tikrai didelis žingsnis į priekį tam, kad Lietuva taptų patrauklia šalimi tiek investicijoms, tiek auštosioms technologijoms, tiek gyventojams. Ilgą laiką mokestinė našta dirbantiesiems buvo per didelė ir, manau, kad šis laipsniškas mokesčių naštos mažinimas dirbantiesiems yra puikus signalas išvykusiems svetur, kad jie vis labiau norėtų grįžti namo.
– Kokiose mokesčių srityse vis dėlto norėtųsi labiau pasitempti?
– Laikui bėgant reikės apsispręsti dėl nekilnojamojo turto mokesčio (antrojo būsto apmokestinimo. – „Elta“) ir dėl taršių automobilių registravimo, tačiau, pabrėžiu, tai vykdant kartu su paskatų sistema.
– Ar dabar būtų tinkamas metas taikyti PVM lengvatą maistui ir ar apskritai toks sprendimas būtų racionalus?
– Galiu labai aiškiai pasakyti – siūlymai mažinti PVM maistui yra populizmas. Tarptautinė praktika ir įvairūs tyrimai rodo, kad kainos dėl tokio veiksmo tikrai nesumažėtų. Tokiomis priemonėmis aš tikrai netikiu. Nes įprastai, kai sumažinamas PVM tarifas, galimas laikinas kainų susvyravimas, bet labai greitai kainos atsistato į pradinę padėtį ir dėl infliacijos auga toliau. Prekybininkai visada ras argumentų, kodėl kainos turėtų augti. Pagrindinis uždavinys turėtų būti perkamosios galios stiprinimas. Tiek mokestinė pertvarka, tiek kitos reformos orientuotos į tai, kad Lietuvos ekonomika augtų sparčiau, kad keistųsi ūkio struktūra, kad žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti.
– Kaip vertinate „vaučerių“ sistemą? Konkurencijos taryba neseniai pažymėjo, kad mažoms įmonėms taip bus suteiktas ekonominis pranašumas.
– Kalbant, ar „vaučeriai“ yra veiksminga priemonė, tai – tik viena priemonių skatinant trumpąsias maisto grandines. Viskas priklausys nuo to, kaip Žemės ūkio ministerija įgyvendins priemonių kompleksą.
– Kokio masto ekonominį nuopuolį būtų pajėgus amortizuoti kaupiamas šalies rezervas?
– Tarptautiniu mastu nėra sutariama, koks būtų optimalus dydis, nes ir situacijos, ir finansinio saugumo sistemos yra labai skirtingos. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais Vyriausybė kardinaliai pakeitė Lietuvos viešųjų finansų valdymą. Iš chroniško deficito perėjome prie perteklinių viešųjų finansų tam, kad būtų kaupiami pertekliniai rezervai. Šių metų pabaigoje tikimės, kad turėsime 1,5 mlrd. eurų visų rezervų sumą.
Vertinant, ar jie pakankami, turime atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra Europos ekonominės ir pinigų sąjungos narė. Esant nuosmukiui, galime naudoti euro zonos šalims narėms skirtus finansinės pagalbos instrumentus, Europos stabilumo mechanizmą. Taip pat Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl ateinančios daugiametės Europos finansinės perspektyvos siūlomi nauji instrumentai, kurie didintų bendrai tiek euro zonos, tiek individualių šalių atsparumą įvairiems šokams. Jei retrospektyviai pasižiūrėtume Lietuvos finansinę situaciją ir saugumo finansines garantijas bei palygintume su tuo, kas buvo prieš 10 metų, tai situacija skiriasi kaip diena ir naktis.
– Tikslaus saugaus rezervo lygio nėra nustatyta?
– Pats finansinis saugumas priklauso nuo pačios priemonės tą saugumą užtikrinti, nes ne tik jos susideda į rezervo dydį. Taip pat yra skolos dydis, yra prieiga prie finansinių instrumentų, kitų priemonių, kurios galėtų padėti sunkmečiu. Dėl to šalys ir nesutaria dėl optimalaus lygio. Šioje vietoje svarbiausia pati dinamika – kaip valdome makroekonominę situaciją. Šiuo metu Lietuva neturi jokių makroekonominių disbalansų, laipsniškai mažina skolą ir griežtai laikosi fiskalinės drausmės.
– Kokią įtaką Lietuvos biudžetui turėtų Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES?
– Kalbant labai buhalteriškai, tai metinis ES biudžeto netekimas dėl to sudarytų 13 mlrd. eurų. Šią skylę reikėtų užpildyti, yra keli galimi scenarijai, bet kažkokio labai reikšmingo poveikio Lietuvos finansų sistemai tai neturėtų. Taip pat, jei pasižiūrėtume plačiau, bet kuriuo atveju tai turės įtakos bendram ES ekonomikos augimui ir, žinoma, kad tai atsilieps ir Lietuvai. Vertintume, kad „Brexit“ poveikis Lietuvos ekonomikai nesiskirtų nuo vidutiniško poveikio ES – galėtų sudaryti apie 0,3-0,7 proc. bendrojo vidaus produkto lygio sumažėjimo.
– Norėtumėte matyti Lietuvą kaip ryškiausią šalį finansinių technologijų (fintech) žemėlapyje. Kokie šių metų planai ir tikslai šioje srityje?
– Fintech sektoriaus plėtra neabejotinai yra mūsų sėkmės pavyzdys, šalies vizitinė kortelė – Europoje tapome viena lyderiaujančių šalių. Praėjusią savaitę kartu su Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo ministrais diskutavome, kaip sutelkti lyderiaujančių šalių pajėgas, kad galėtume tinkamai konkuruoti su JAV šiandien, o su Kinija – rytoj. Lietuva yra patvirtinusi fintech sektoriaus plėtros planą ir pagrindines priemones šiems metams – įsitraukimą į tarptautinius reitingus, darbą su didžiosiomis fintech pasaulinėmis kompanijomis, siekiant paskatinti jas įsisteigti Lietuvoje, tapatybės nustatymo būdų tobulinimą, 16+1 fintech koordinavimo centro įsteigimą, MITA (mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) plėtoja fintech inovacijų projektą. Taip pat yra įtvirtintos rekomendacijos institucijoms išsinagrinėti blockchain technologijų pritaikomumą ir nemažai kitų priemonių.
Reikėtų pabrėžti, kad Lietuva yra unikali tarp kitų šalių fintech srityje, nes ypatingą dėmesį skiria rizikų suvaldymui. Nacionaliniu lygiu praėjusiais metais buvo priimta nemažai teisės aktų, kurie sugriežtina finansų įstaigų priežiūrą: prieš gaunant licencijas finansų rinkos dalyviai yra tikrinami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, taip pat Finansų ministerija inicijavo memorandumą dėl bendradarbiavimo valdant finansinių paslaugų sektoriaus inovacijas ir rizikas.
Fintech galėtų pakankamai lengvai replikuoti ir kituose aukštųjų technologijų sektoriuose, tiek biotechnologijų, gyvybės mokslų, robotikos, lazerių ir kitose, nes sklandus bendradarbiavimas tarp įvairių valstybės institucijų, asociacijų ir kitų asmenų ir susitelkimas gali per labai trumpą laiką duoti įspūdingą rezultatą.
– Perdėtas rizikų valdymas keltų grėsmę? Ar pasikartojantys „Revolut“ atvejai galėtų siųsti prastą signalą potencialiems investuotojams?
– Kalbant apie rizikų valdymą, Lietuvos pavyzdys rodo, kad galime greitai ir tvariai augti tik tinkamai susitelkę į rizikų valdymą. Didžiąja dalimi mūsų pastangos čia ir nukreiptos. Tikrai didžiosios pasaulio fintech žvaigždės nesirinktų Lietuvos, jei čia nebūtų kreipiamas dėmesys į rizikų valdymą. Aš manau, kad Lietuva su rizikų valdymu puikiai tvarkosi. Net Europos Komisija išskiria Lietuvą kaip pavyzdį, kaip reikia plėtoti finansinių technologijų sektorių.
