Visada su liūdesiu ir gailesčiu nužvelgiu mūsų senjorus, ilgai besirenkančius prekes, vartančius nupigintus maisto produktus ir prie parduotuvių kasų besirikiuojančius su kukliu prekių rinkinuku – gabalėliu duonos, kruopų maišeliu, keliomis dešrelėmis ar mažu gabalėliu ne pačios geriausios kokybės mėsos. Toks skurdus racionas daugeliui jų, deja, ne eksperimentas, bet realybė.
Sausi, bet iškalbingi skaičiai
Sausoji statistika skelbia, kad Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena tokiai nedidelei šaliai neįtikėtinai didelis skaičius – 390 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų pajamos mažesnės nei valdžios nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 251 Eur.
Valstybės remiamos pajamos – 122 Eur, bazinė pensija – 165 Eur, minimali nedarbo išmoka – 114 Eur, šalpos pensija – 132 Eur. Šie sausi skaičiai iliustruoja tai, iš kokių varganų pajamų dalis Lietuvos žmonių turi išgyventi.
Sostinėje už tiek net nepapietausi
Dirbu Vilniaus centre. Pietūs arčiau darbo esančiose kavinėse man kainuotų 4-6 Eur. Paprastai kartu su kolegomis tenkinamės pusinėmis porcijomis – tuomet pusė lėkštės siurbos ir pusė karšto patiekalo kainuoja apie 4 Eur, be sriubos – apie 3 Eur.
Salotų dienomis, kai valgome tik salotas su žuvimi ar vištiena, jų lėkštė kainuoja 2-2,5 Eur.
Taigi visos dienos eksperimentinės išlaidos maistui – 2 eurai net neatitinka mano dienos išlaidų, kurios skiriamos pietums.
Parai – 1 doleris
Panašių eksperimentų ne bado ar kažkokių ypatingų negandų metais jau būta ne vieno. Pragyventi už mažą pinigų sumą bandė ir garsusis Elonas Muskas. Būdamas 17-os dabartinis „Tesla“ savininkas vieną mėnesį gyveno už 1 dolerį per dieną. Taip jis norėjo pajusti, ką iš tikro reiškia būti pradedančiuoju verslininku. Jo išvada: Amerikoje yra gana lengva išlikti gyvam.
Po daugybės metų, įvertinusi infliaciją, už du dolerius per dieną pabandė pragyventi amerikietė, „Business Insider“ žurnalistė Kathleen Eklins. Pasibaigus eksperimentui ji teigė, kad buvo lengviau, nei ji tikėjosi.
Keturios taisyklės
E.Muskas daugiausia valgė dešrainius ir apelsinus, kartais savo dietą praturtindavo makaronais.
K.Eljins pietumis dažniausiai tapdavo bananai, makaronai, riešutų sviestas, kartais ji pirkdavo kiaušinių bei saldžiųjų bulvių.
Jie abu laikėsi keturių pagrindinių taisyklių, kurių aš taip pat ketinu laikytis.
Pirmoji: nenaudoti namuose laikomų, iki eksperimento pradžios kauptų maisto atsargų – nei kavos, nei miltų, cukraus, nei kitokių produktų.
Antra: savaitei panaudoti apibrėžtą pinigų sumą. Mano atveju tai bus keturiolika eurų. Jei vieną dieną išleisiu daugiau, kitiems savaitės pirkiniams atitinkamai liks mažesnė suma.
Trečia: gyventi pilnavertį gyvenimą – dirbti, susitikti su draugais. Neskatinti aplinkinių užsiimti labdara, tačiau neatsisakyti vaišių, kurių gali būti draugų namuose, ar kavos puodelio kokio nors susitikimo metu.
Ketvirta: šios išlaidos – 14 eurų per savaitę nėra susijusios su kitokiais pirkiniais ar mokėjimais – komunalinėmis paslaugomis, transportu, buities priemonėms.
Naudojau atsargas
Jau likus savaitei iki eksperimento pradžios maistui neišleidau nei euro: nepirkau jokių maisto prekių, stengiausi baigti tuos, kurie buvo sukaupti namuose. Penktadienį, vasario 1 dieną, peržiūrėjau maisto likučius, kurių po mėnesio jau nebus galima naudoti. Pabaigiau naminę sriubą, kai kuriuos kitus produktus.
Savaitgalį – vasario 2 dieną, maisto produktams iš karto išleidau apie pusę savaitės sumos. Iš draugės, kuri grįžo po apsipirkimo Lenkijoje, nusipirkau lenkiškų kruopų mišinio (1,2 Eur už dėžutę), parduotuvėje pirkau 1 kg raugintų kopūstų (1,19 Eur), 3 kg bulvių (1 kg – 0,35 Eur). 10 kiaušinių (0,70 Eur), dvi vištos krūtinėles (2,56 Eur) 1 kg cukraus su nuolaida (0,5 Eur). Savaitgalį suvalgiau po dvi „Iki“ keptas bandeles (4x0,10 Eur).
Arbata - iš naminių atsargų
Netrukus ketinu įsigyti aliejaus „Natura“ (nuo pirmadienio jis bus parduodamas su nuolaida), kavos, kurios turėtų pakakti mėnesiui, miltų, lietuviškų obuolių. Taip pat planuoju nusipirkti juodos duonos, dalį padžiovinsiu. Ji man atstos džiūvėsėlius ir puikiai malšins alkį.
Kol kas vienintelis dalykas, kurį ketinu naudoti iš naminių atsargų, bus kaime surinktos žolelės, kurių mano namuose niekada netrūksta. Tokia čiobrelių, liepžiedžių, mėtų ar raudonėlio arbata man niekada nekainuoja, taigi ir dabar nereikės jos pirkti.
Taigi, pradžia padaryta, eksperimentas prasidėjo. Išsamiau apie tai, kaip sekėsi, o ko teko atsisakyti, ko pasimokyti, kuo maitintis – pasibaigus pirmai eksperimento savaitei.
Laukite tęsinio.
