Vis tik greta neigiamų išorinių veiksnių fiksuojamos ir teigiamos migracijos, darbo rinkos tendencijos. Todėl banko specialistai spėja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sieks 2,7 procento.
Šių metų pasaulio BVP prognozė – 3,5 procento. Nors tai tik šiek tiek mažiau nei pernykštis augimas, daugelis Lietuvai svarbių rinkų atrodo gerokai niūriau. Tarkime, euro zonos prognozė mažinama nuo 1,8 proc. iki 1,3 proc., Vokietijos ir Prancūzijos augimas turėtų viršyti tik 1 proc., Italijos ūkis apskritai kelis ketvirčius gali trauktis.
Anot banko ekonomisto Nerijaus Mačiulio, dar svarbiau tai, kad niekur neišnyko ekonomikos augimą pristabdę neatsakingos ekonominės politikos sprendimai. Jie gali atnešti dar blogesnių, nei prognozuojama, pasekmių.
„Kalbos apie ekonomikos augimo sulėtėjimą nėra laužtos iš piršto“, – teigė N.Mačiulis.
Dabartinis augimas – prasčiausias per pastaruosius trejus metus. Tiesa, Tarptautinis valiutos fondas kol kas prognozuoja, kad šiemet nuosmukį turėtų patirti tik Argentina, Venesuela ir Iranas.
Viena labiausiai neraminančių tendencijų – vis mažiau pasaulio priklauso liberaliai demokratijai su nesuvaržytomis pilietinėmis laisvėmis. Jei šio amžiaus pradžioje jų BVP sudarė 80 proc. pasaulio BVP, šiuo metu jų ūkiai sudaro tik 30 proc. BVP. Tai susiję su tuo, kad labai išaugo Kinijos svoris, be to, prieš dvejus metus „Freedom House“ pripažino, kad JAV nebėra valstybė su stipriomis pilietinėmis teisėmis. O tai, anot N.Mačiulio, – labai rimtas signalas.
Istorinėse aukštumose – ir ekonominės politikos neapibrėžtumas, grėsmę kelia idealizuojamos socialistinės ekstremalios idėjos.
„Viena iš pagrindinių viso pasaulio ekonomikos lėtėjimo priežasčių yra blėstantis Kinijos ekonomikos augimas, kurį prigesino JAV įvesti prekybos barjerai. Nors šiuo metu stebime laikinas paliaubas, išlieka nemaža tikimybė, kad JAV ir Kinijai nepavyks susitarti, ir šiuo metu galiojantis 10 proc. importo tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Prekybos karų ugnyje gali atsidurti ir ES, nes JAV svarsto didesniu importo tarifu apmokestinti iš jos importuojamus automobilius. Be to, nė kiek nesumažėjo neapibrėžtumas dėl „Brexit“, gali vėl paaštrėti Italijos mokumo ar Prancūzijos socialinės įtampos klausimai – šių problemų sąrašas yra nemaloniai ilgas“, − komentavo N.Mačiulis.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos ir kai kurių nuo jos priklausomų Pietryčių Azijos valstybių eksportas jau pradėjo trauktis, ir kol kas ekonominio aktyvumo ir lūkesčių rodikliai nerodo, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų keistis. Kiniją slegia ir per dešimtmetį sukaupta didelė skolų našta, apribojanti jos galimybes vykdyti aktyvią ekonomikos skatinimo politiką. „Swedbank“ prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas ir toliau nesieks 2 procentų.
Seniai buvo taip gerai
Kalbėdamas apie perspektyvas mūsų šalyje, banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų skolos ir pajamų santykis – vienas mažiausių ES arba trigubai mažesnis nei euro zonos vidurkis.
„Pastarąjį dešimtmetį mūsų gyventojai ir įmonės elgėsi labai atsakingai. Todėl mūsų ekonomika, priešingai nei buvo iki 2008-ųjų, kol kas visai neperkaito: šis ekonominis ciklas kol kas visiškai kitoks, nei buvo ankstesnis. Tendencijos – labai subalansuotos. Tik vienas rodiklis – atlyginimų ir produktyvumo atotrūkis – rodo, kad ekonomika šyla“, – sakė N.Mačiulis.
Vis dėlto vienokį ar kitokį ekonomikos sulėtėjimą gali sukelti neigiami lūkesčiai. Tiesa, ir čia rodikliai – itin optimistiški: lūkesčiai Lietuvoje per pastarąjį pusmetį visai nesumažėjo.
Statistika rodo, kad prieš krizę lūkesčiai visuose sektoriuose pradėjo smukti 2007 m. viduryje, kai apie sunkmetį pas mus niekas dar nekalbėjo. „Jau tada pramonės, statybų ir paslaugų sektoriuje lūkesčių rodikliai krito kaip nuo uolos. Šiuo metu nieko panašaus nėra. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – rekordinėse aukštumose, prekybos sektoriaus, vartotojų pasitikėjimas – kone dešimtmečio aukštumose. Tai reiškia, kad seniai Lietuvos gyventojai jautėsi taip gerai, kaip dabar“, – kalbėjo ekonomistas.
Tai lėmė pernai 10 proc. augęs darbo užmokestis ir infliacija, kuri buvo trigubai mažesnė nei atlyginimų augimas.
Laukiama, kad šiais metais infliacija išliks tokia pat, kaip ir pernai – 2,7 proc. Pagrindinių prekių krepšelis neturėtų brangti daugiau nei 2 proc., paslaugos – apie 5 proc. Anot ekonomisto, nors brangs elektra ir dujos, jas atsvers pigesnė nafta, mat laukiama, kad šiemet ji kainuos vidutiniškai 15 proc. mažiau nei 2018 m.
Minusą keis pliusas
Dėl tarptautinės gyventojų migracijos Lietuva pernai prarado 3,3 tūkst. gyventojų. „Swedbank“ specialistai mano, kad grynosios imigracijos rodikliai keisis Lietuvos naudai. O tai leidžia manyti, kad šiemet pirmą kartą nuo šimtmečio pradžios matysime teigiamą grynąją imigraciją – atvykstančių gyventojų bus daugiau nei išvykstančių. Ekonomistai sako, kad tai teigiamai paveiks ir vidaus vartojimą, ir valstybės finansus.
Šiuo metu šalyje registruota 10 tūkst. laisvų darbo vietų, todėl imigracija neslopina Lietuvoje gyvenančių žmonių galimybių.
Pavojai iš užsienio
„Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas.
Lietuvos bankas tebesitiki, kad ir šiais metais šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti, tačiau yra nemažai rizikų, kurios gali reikšmingai apriboti ūkio augimą“, – komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. pabaigoje atsigavo. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,6 proc.
Šis atsigavimas daugiausia sietinas su išnykusiu nepalankiu žemės ūkio sektoriaus poveikiu, kurį lėmė dėl sausros reikšmingai sumenkęs grūdinių augalų derlius. Kitų pagrindinių ekonomikos sektorių – apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos ir transporto – aktyvumo augimas turėtų būti artimas anksčiau stebėtiems lygiams.
Pasak D.Imbraso, vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Pastarųjų augimui didžiausią įtaką daro dėl brangstančios darbo jėgos ir darbuotojų trūkumo didėjančios įmonių paskatos skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, taip pat gausėjantys investiciniams projektams finansuoti skirti ES paramos lėšų srautai.
Prie namų ūkių vartojimo plėtros labiausiai prisideda didėjančios namų ūkių pajamos – dėl darbuotojų trūkumo ir valdžios institucijų sprendimų sparčiai kyla darbo užmokestis, auga socialinės išmokos.
Kaip teigiama Lietuvos banko pranešime, nors sparčiai kilsiantys atlyginimai ir toliau bus pagrindinis namų ūkių vartojimą didinsiantis veiksnys ir šiais metais, nuo metų pradžios įsigalioję valdžios institucijų sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie namų ūkių vartojimo augimo.
„Iš svarbiausių priimtų sprendimų galima išskirti nuo šiuo metų pradžios didinamą neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimaliąją mėnesinę algą, viešojo sektoriaus (švietimo, sveikatos ir kultūros sektorių, valstybės ir savivaldybių tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir kt.) darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, taip pat mažinamą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, įmokas į socialinio draudimo fondą“, – kalbėjo D.Imbrasas.
Jo nuomone, dėl šių sprendimų namų ūkių disponuojamosios pajamos turėtų padidėti maždaug 530 mln. eurų. Jei namų ūkiai visą šią sumą išleistų papildomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo augimą beveik 1,9 proc. punkto.
Tiesa, aptariamų valdžios sprendimų poveikis bendram ūkio augimui 2019 m. bus reikšmingai mažesnis.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko vertinimu, iki 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie namų ūkių disponuojamąsias pajamas turėtų padidinti 240 mln. eurų, ūkio augimą turėtų paspartinti 0,2 proc. punkto.
Tam didžiausią įtaką turės namų ūkių apsisprendimas, kurią gautų papildomų pajamų dalį jie skirs vartojimui, ir prastesnė grynojo eksporto raida, ribosianti teigiamą didesnės vidaus paklausos poveikį. Be to, verta nepamiršti, kad dar 184 mln. eurų namų ūkiai gaus dėl anksčiau priimto sprendimo indeksuoti senatvės pensijas.
Lietuvos banko vertinimu, šiais metais šalies ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau ir toliau bus gana sparti.
Prognozuojamas ūkio augimas 2019 m. sudarys 2,8 proc. Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa. Taip pat šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir mažiau palankią ūkio raidą. Kaip Lietuvai svarbiausias rizikas, galima išskirti neapibrėžtumą dėl „Brexit“ baigties, tarptautinės prekybos suvaržymų didėjimą ir lėtesnį, nei šiuo metu numatomas, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimą.
