Verslas dejuoja, bet valdžia į jų dejones numoja ranka, girdi verslas dejuoja visada. Dejuoja ir daugiabučių bendrijų vadovai, nes sako, kad valdžia nurodinėja, kaip jiems valdyti savo privatų turtą ir už kiek samdyti jį prižiūrinčius asmenis. Bet jų argumentai irgi kaip vėjas tyruose, liko neišgirsti.
Ir nors ši Seimo dauguma save vadina socialiai jautria, nevyriausybinių organizacijų atstovai sako, kad valdantieji deklaruoja viena, o elgiasi priešingai. Nes kaip kitaip paaiškinti, kai keičiami įstatymai žinant, kad nebus kam lankyti neįgalius ar vienišus senolius, nebus kas dirba su socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais, nebus kas bandys iš darbo rinkos iškritusį ir į gyvenimą besikabinantį žmogų iš šio liūno traukt. Nevyriausybinės organizacijos sako nebegalėsiančios teikti daugybės socialinių paslaugų, bet valdžios atstovai spragų taisyti neskuba, sako pažiūrės, kas bus.
Nuo šių metų įsigaliojo praėjusių metų pabaigoje priimtas įstatymas dėl taip vadinamų „Sodros“ grindų. Idėja graži: dabar kiekvienas dirbantysis „Sodrai“ susimokės padoriai, nesvarbu, kiek dirbo: visu krūviu ar kelias valandas per savaitę. Įmoka „Sodrai“ bus skaičiuojama tarsi žmogus uždirba 400 eurų, nesvarbu, kad į rankas gaus perpus mažiau.
„Išlaikant kokybę turi galvoti, kaip paimti pinigų ir kaip uždirbti, nes nori svečiams pasiūlyti kokybę. Gal bus griežtinamas svečių laikas, papildomai apmokestinamas serviso darbas ar peržiūrima kainodara. Kažkurioje vietoje turime amortizuoti mokesčio pokytį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ apie pasikeitusią tvarką pasakojo restorano savininkas Tomas Rimvydis.
Vadinasi, kainos kils, nes iš pelnų padengti kylančių mokesčių nėra kaip.
„Visi įsivaizduoja, kad turi restoraną, vadinasi, ant milijono maišo sėdi ir gali visiems atseikėti – taip nėra. Turi pagalvoti, pasiskaičiuoti, kad išsilaikytum konkurencingas, sumokėtum mokesčius, darbuotojams algą ir neturėtum skolos naštos“, – teigė T.Rimvydis.
Virtuvės šefas sako, kad maitinimo sektoriaus versle darbuotojai gana dažnai samdomi kelioms valandoms, nes tokia verslo specifika. Bet valdžios argumentai juodu ant balto išguldyti: kiekvienas dirbantis, nesvarbu, kiek jis dirbtų, turi užsidirbti pensiją.
„Šis pakeitimas prisidengia taisykle, būtinuoju stažu, kuris reiškia, kad jeigu per visą savo gyvenimą nesi į „Sodrą“ sumokėjęs būtinos pinigų sumos, apskritai negausi pensijos. Tai „Sodra“ sako: mes padidinsime mokesčius. O galima buvo padaryti kitaip, pakeisti „Sodros“ taisyklę ir principas būtų paprastas: kiek sumokėjai, tiek ir gauni. Reikėjo nuo stažo nuimti grindis ir nebūtų reikėję įvedinėti šios taisyklės“, – pasakojo Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.
Valstybė leidžia ne visu darbo krūviu pasisamdyti asmenį iki 24 metų arba pensininką. Už tokius nereikės mokėti mokesčių nuo minimalios algos, o tik už tiek, kiek realiai dirbo.
„Tarkime, asmenys, kurie išėjo į tarnybos pensiją ir nėra senatvės pensininkai, nebegalės dirbti, nes bendrija nebegalės išlaikyti. O tai yra pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės, jie tvarkosi savo name ir už tai gauna atlygį“, – sakė asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis.
Daugiabučių bendrijos rinktis neturi iš ko, vadovauti be atlygio žmogus negali, atlyginimo nustatyti jį renkantys butų savininkai irgi nebegali.
„Bendrija gali įsikurti ir turėdama 3-4 butus, bet bendrija privalo turėti tris mokamus asmenis: bendrijos pirmininką, buhalterį ir namo techninį prižiūrėtoją ir šilumos punkto prižiūrėtoją. Mes jiems privalome mokėti, nes eina valandiniai atlyginimai ir jie gauna 30-40 eurų per mėnesį. Kai mums reikės mokėti „Sodros“ mokestį ne nuo 50, o nuo 400 eurų, dalis bendrijų turėtų bankrutuoti“, – teigė J.Antanaitis.
Jeigu bendrija didelė, „Sodros“ grindys nebaisios, bet ką daryti tiems, kurie susibūrė į nedideles bendrijas, nes namas nedidelis?
„Turėtų būti išimtys. Net jei mokėsime 50 eurų žmogui, dar 120 eurų turėsime primokėti papildomo mokesčio „Sodrai“. Iš kokių pinigų? Vadinasi, mažosios bendrijos turi užsidaryti. Tai yra bendrijų naikinimo, o ne jų skatinimo metas. Mūsų įdomi politika: vienos institucijos kalba, kad pats geriausias turto valdymas yra bendrija, o kitos institucijos bendrijas naikina“, – aiškino J.Antanaitis.
Ir išeina toks keistas paradoksas. Kai kurių miestų valdžia gyventojus ragina burtis į bendrijas ir netgi padengia steigimo išlaidas, o bendrijas vienijanti organizacija sako, kad bendrijoms atėjo krachas.
„Tai visiškai nelogiška sistema, kuri apmokestina mažiausiai uždirbančius ir jos esmė tokia: nesvarbu, kiek uždirbti, „Sodrai“ turėsi sumokėti apie 120 eurų per mėnesį. Mano galva, tokia sistema apmokestina žmones, kurie uždirba mažai. Čia ne darbdavio mokestis, čia iš tiesų yra žmogaus mokestis, tik techniškai jį sumoka darbdavys. Arba žmogus uždirbs mažiau, arba darbdaviui reikės sumokėti didesnius mokesčius. O čia galimi keli variantai: arba pradės dirbti pilnais etatais, arba dalį tų žmonių atleis“, – teigė Ž.Šilėnas.
Valdžios institucija tvirtina, kad eiliniam žmogui toks įstatymas tik į naudą.
„Pagrindinė problema, kad žmogus, dirbdamas pas vieną darbdavį, neuždirba vienos minimalios algos, o nuo to kenčia pensijos išmokos. Pavyzdžiui, mama dirba pas vieną darbdavį ir uždirba tik 200 eurų. Išėjus vaiko priežiūros atostogų ji ir gautų tuos 200. O turėdama minimalią algą ji gautų dvigubai daugiau“, – aiškino „Sodros“ atstovas L.Rudys.
Tik klausimas, ar darbdaviai tuos mažai dirbančius toliau laikys.
„Mes suprantame įstatymo logiką, kad kai kas moka vokeliuose, bet realybėje tai paliečia jautrius sluoksnius. Kas dirba puse etato, dirba ne iš gero gyvenimo, arba prižiūri senus tėvus, mažus vaikus – tai reiškia, jie negali dirbti pilnos dienos. Dabar gaunasi, kad mums pabrangsta apie 100 eurų, tai be abejo mes galvosime, ką daryti. Teigiamas aspektas, kad dalį žmonių pavyksta perkalbėti, bet ką daryti su tais, kurie iš tiesų negali dirbti pilnos darbo dienos? – teigė Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovas Gediminas Balnis.
Verslininkai vis dairosi į kaimynus ir sako, kodėl į juos nepasižiūri įstatymų leidėjai.
„Mes galėjome rinktis, ar mums įdarbinti 4 žmones po 0,5 etato, ar vieną žmogų pilnu etatu. Tai buvo lankstu ir mums, ir žmogui. Yra restoranų, kur tik kelias valandas yra didelė apyvarta ir tik kelioms valandoms reikėdavo žmonių, tai pasiūla su paklausa taip ir susibalansuodavo. Lietuvoje darbo santykiai nėra lankstūs. Pavyzdžiui Latvijoje nėra 0,5 ar 0,25 etato. Žmogus gali dirbti vieną mėnesį ar kažkiek valandų, o apmokama yra pagal faktą“, – sakė G.Balnis.
Tačiau skaudžiausiai po naujųjų įsigaliojusias įstatymo pataisas pajus nevyriausybinės organizacijos ir jų paslaugas gaunantys žmonės. Nes padidinusi mokesčius, socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms finansavimo nepadidino.
„Socialines paslaugas teikiančios organizacijos lanko sunkiai paeinančius žmones, žmonės dirba ketvirtį etato. Tokį žmogų reikės atleisti, nes nėra iš ko mokėti atlyginimo. Klausimas, kas eis pas tuos žmones, kurie patys negali nueiti į parduotuvę. Nėra įvertinama, kas tada, kai nevyriausybinės organizacijos nebedarys tų veiklų ir nebeteiks paslaugų“, – aiškino NVO teisės instituto ekspertas Rytis Jokubauskas.
Kiek kartų girdėjote žodį integracija, kai visus gebėjimus pragėrusį arba jų įgyti nespėjusį asmenį bandoma gražinti į gyvenimą arba darbo rinką? Stebukladarių šioje žemėje nėra ir niekas pamojęs lazdele negali pakeisti žmogaus. Tai gali būti tik ilgo ir kantraus darbo rezultatas.
„Nevyriausybinis sektorius dažnai dirba su ribiniais atvejais. Jie dirba su pažeidžiamiausiais, kurie turi įgyti darbo įgūdžių. Jų nepavyksta į darbo rinką grąžinti pilnu etatu su mėnesine alga. Paprastai kalbame apie dalinį grąžinimą, todėl yra visas kompleksas problemų. Dabar sakoma: paimkite bent pusdieniui, bet už jį papildomai mokėkite „Sodros“ įmokas. Joks darbdavys nesutiks to daryti, jie nesugrįš į darbo rinką, o bus atstumti atgal. Tai pasekmė šios situacijos, o kaip ją spręsti, kas bus toliau, niekas nežino“, – teigė R.Jokubauskas.
Seimo opozicija ragina valdančiuosius taisyti spragas. Jas mato ir kai kurie valdantieji, bet ne visi tokiems siūlymams pritaria.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
