Teisininkai teigia, kad tokio įstatymo reikia, tačiau bėda ta, kad, kaip dabar teigiama, turtas galėtų būti konfiskuojamas iš dar tik įtariamo, bet nebūtinai nusikaltusio žmogaus.
Apie tai, kokius spąstus neteisėtai pralobusiems valdininkams ir verslininkams ruošia valdžia, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Lietuvos teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.
– Pone Bakai, pradėkime nuo konkretaus atvejo. Garsusis „auksinių šaukštų“ Lietuvos kariuomenėje pirkimo skandalas. Prieš porą savaičių baigėsi teismai, kuriuose buvo teisiama bendrovė „Nota Bene“. Jos vadovas buvo nuteistas ir gavo 4 tūkst. eurų žalos atlyginimo baudą. Jūsų teigimu, tai neadekvati suma? – paklausė Daiva Žeimytė-Bilienė.
– Problema ta, kad Lietuva kasmet patiria milžinišką žalą dėl korupcijos rizikos. Jei daug tokių „šaukštų“ sudėtume, STT duomenimis, kasmet Lietuva netenka apie 4,5 mlrd. eurų. Tokia yra valstybei padaroma žala dėl korupcijos rizikos. O štai Vilniaus biudžetas yra 600 tūkst. eurų.
Štai jums ir pavyzdys, kaip mes galėtume gyventi geriau, gauti geresnes viešąsias paslaugas, bet tų sumų netenkame.
Kodėl tai vyksta? Atsakomybė, kuri nustatyta tokiais atvejais ir kurią taiko teismai, neatgraso nuo tokių nusikaltimų. „Auksinių šaukštų“ pavyzdys – geras mikropavyzdys, kur buvo padaryta milžiniška žala visai valstybės saugumo politikai ir ji iki šiol negali atsigauti.
Gauta bauda yra absurdas. Apsimoka daryti verslą korumpuotai, o ne sąžiningai.
Štai šita įmonė, kuri šiandien nuteista, ji toliau sėkmingai Lietuvos kariuomenei pardavinėja ekipuotę, o apyvartos yra šimtatūkstantinės. Mes norime tai pakeisti.
– Kaip jūsų siūlomas įstatymas, kad ir šiuo atveju, pakeistų situaciją?
– Civilinio konfiskavimo atveju nėra pripažįstama asmens kaltės. Procesas nukreiptas į turtą. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas, valstybės įmonės vadovas ar politikas visą savo karjerą dirbo valstybės įmonėje, o paima ir susikrauna tikrai didelės vertės turtą, kuris yra neadekvatus jo pajamoms.
Tokiu atveju tas asmuo turėtų pagrįsti tokio turto kilmę. Tarkime, VMI ar kitos tarnybos galėtų paprašyti pagrįsti gautą turtą, o jei asmuo to negalėtų padaryti, būtų pradėtas tyrimas.
– Bet tas asmuo nebūtinai turėtų būti įtariamas kokiu nors nusikaltimu, jis tiesiog gyventų ne pagal savo gaunamas pajamas?
– Taip. Įstatymo rengėjai dabar siūlo keletą kriterijų. Vienas tokių – kad jis turėtų būti kada nors teistas, teisiamas ir pan. Mes dėl kriterijų susitarsime. Labai svarbu, kad žmonėms, kurie eina į politiką krautis asmeninių turtų, ta veikla tiesiog būtų neperspektyvi.
– Ponas Bikeli, jūs sakote, kad čia yra problema. Po šiuo įstatymu patektų visi žmonės, kurie įtariami kažkokiais nusikaltimais, bet nebūtinai nuteisti už juos.
– Nesakau, kad tai problema. Apskritai civilinio turto konfiskacija yra toks instrumentas, kuris padeda paimti neteisėtai įgytą turtą. Tam nereikia, kad asmuo būtų nuteistas.
– Ar, jūsų manymu, naujai priimtas įstatymas būtų efektyvus Lietuvoje?
– Pati idėja yra perspektyvi. Kur kas perspektyviau nei eiti per baudžiamąjį procesą, kas keletą metų mėginama. Bet rimtų trūkumų yra ne tik teoriniu požiūriu. Praktika rodo, kad rezultatai daugiau mažiau yra niekiniai. Iš 25 bylų, kurios pasiekė teismą, yra tik 2 nuteisimai.
– Ar nebūtų per sunku įrodyti, kad žmogus gyvena ne pagal gaunamas pajamas? Teisėsaugai reikėtų surinkti daug įrodymų. Asmenys gali prisigalvoti daug visokių pasiaiškinimų, kad gavo paskolų ir pan.
– Įrodinėjimo problema yra esminė. Civilinės konfiskacijos negalima taikyti per daug plačiai. Jeigu ją mėginsime naudoti prieš verslininkus, tyrimai nebus sėkmingi. Viskas dėl to, kad turto kilmė gali būti labai įvairi.
Kai turtas yra apribotas, tarkime, valstybės tarnautojų, jie negali užsiimti veikla, kuri yra neleidžiama, ir jei jie sukaupė turto, jiems jau sunkiau pasiaiškinti. Vadinasi, tyrimas sėkmingesnis.
Verslininkas turtą gali gauti iš bet kur ir jų ratas operuoja milžiniškomis sumomis. Pagrįsti, kad tam tikras turtas negalėjo būti gautas teisėtais būdais, nelabai sunku.
– Pone Bakai, štai ir problema.
– Aš manau, kad kol mes turime diskusijų pradžią, yra problemų, dėl kurių mes turime susitarti. Tik noriu pasakyti, kad turime ieškoti sprendimų, ir link jų einame.
Dėl verslininkų ir tarnautojų – juk tarnautojas dabar gali būti verslininku, niekas jam nedraudžia. Civilinis konfiskavimas nukreiptas ne prieš verslininkus ir ne prieš tarnautojus. Jis nukreiptas prieš turtą.
Jei asmuo negali pagrįsti turto vertės, tik reikia susitarti, dėl kokios vertės, šiuo metu siūloma 100 tūkst. eurų, ir yra įtarimų, kad jis jį galėjo sukaupti iš korupcinių veikų arba iš organizuoto nusikalstamumo, tokiu atveju turtas turės būti paimamas.
Bikelis: – Yra keletas problemų. Viena, ar tokia griežta priemonė būtų proporcinga prieš verslininkus neturint duomenų, kad jie, tarkime, susiję su nusikaltimais.
Antra, įrodinėjimo problemos, kurios aiškiai matomos ir dabar bandant taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jeigu turtas susijęs su kontrabanda, narkotikais, dar yra prošvaisčių įrodyti, bet jei nesusijęs ir nėra duomenų apie pajamų kilmę, prošvaiščių kaip ir nėra.
– Pone Bakai, kokia turto dalis, pagal jūsų siūlymus būtų konfiskuojama?
– Mes kalbame apie visą neteisėtai įgytą turtą.
Išvis matyčiau dvi problemas: viešąją nuomonę, kad nebūtų spekuliacijų. Noriu pasakyti, kad veiks visi saugikliai, dalyvaus teismas. Dabar bandoma formuoti nuomonę, kad tai bus politinis susidorojimas, tačiau taip nebus. Visame procese dalyvaus teismas, prokuratūra, institucijos.
Antra problema – mūsų pareigūnų kvalifikacija. Mes turime siųsti savo žmones į šalis, kuriose tai veikia, arba žmones atsivežti čia ir iš jų mokytis.
– Kas bus daroma su konfiskuotu turtu? Štai Italijoje jis panaudojamas socialinėms reikmėms.
– Turtas turi tarnauti žmonėms. Kaip bus, kam jis tarnaus, o gal galėsime surinkti daugiau biudžete pinigų ir juos perskirstyti, o gal bus finansuojamos socialinės programos, – manau, bus taikomos įvairios priemonės.
– Bet jūs kalbate apie pinigus. O jei bus konfiskuojamas nekilnojamasis turtas?
– Jis gali būti parduodamas. Viskas turi būti panaudota kaip galima efektyviau.
– Jei, tarkime, žmogus politikoje yra 2 metus. Į kokį laikotarpį bus žiūrima, kalbant apie neteisėtą praturtėjimą?
– Ne už visą gyvenimą, bet tai turėtų būti siejama su senatimi už sunkius nusikaltimus ir tai turėtų būti ne trumpesnis nei 10 metų laikas.
