Finansų ministro teigimu, Lietuva ir toliau sieks lyderiauti finansinių technologijų srityje, nors pabrėžia, kad reikia dėmesio skirti kontrolei ir saugumui.
Jungtinės Karalystės „Revolut“ vadovas Nikolajaus Storonskis viešame laiške pareiškė, kad nors jo tėvas ukrainietis ir dirba „Gazprom“, tai esą nereiškia, kad neseniai specializuoto banko licenciją Lietuvoje gavęs startuolis yra susijęs su Kremliui artimais verslininkais. „Revolut“ vadovas tikina, kad Lietuva pasirinkta dėl gerų sąlygų plėtoti verslą, o klientų duomenys saugomi tikrai ne Rusijoje.
„Lietuva atliko didžiulį darbą, kurdama savo reputaciją kaip naujas traukos centras Europoje finansinių technologijų investicijoms. Didžiausia man dabar kylanti baimė yra tai, kad dėl įvairių paniką kurstančių veiksmų šis įdirbis nueis veltui, o stambūs užsienio investuotojai, ieškantys palankios ir stabilios aplinkos darbui, bus atbaidyti“, – sako N. Storonskis.
Pasirodžius LRT medžiagai apie slaptas tarnybų pažymas dėl „Revolut“ ir kad jose gali būti atskleidžiami bendrovės vadovo ryšiai su Rusija, ekspertai pradėjo spėlioti, kad finansinių technologijų startuolis galėtų tapti Kremliaus įrankiu.
Pasak blokų grandinės technologiją kuriančio centro „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininko – visos technologijos naudojamos tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Todėl reikalinga kruopšti jų priežiūra ir budrumas.
„Svarbu atsiminti, kam tarnauja verslas, todėl labai svarbu laikytis taisyklių. Verslas turi būti gerai reguliuojamas, kad veiktų normali verslo logika. „Blockchain“ nėra stebuklas – tai yra tas pats, kaip buvo kažkada internetas, kai tai buvo platforma verslui kurtis“, – LRT TELEVIZIJAI sakė „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininkas Paulius Kunčinas.
Kad Kremlius neturi įtakos „Revolut“ bendrovei įsitikinęs finansų ministras V.Šapoka. Esą specializuoto banko licenciją gavusį britų startuolį išnagrinėjo ir Lietuvos, ir Europos Centrinis Bankas. O Lietuvoje ir taip veikia papildomi saugikliai.
„Daug dėmesio skiriame tiek galimybėms, kurios atsiveria, tiek rizikų valdymui. Finansinėse technologijose tai akivaizdu, atsižvelgiant į šių dienų pasaulį t. y. kibernetinio saugumo klausimai, pinigų plovimo prevencijos klausimai. Visos šios sritys yra padengtos“, – sako ministras.
Pasak ministro, „Revolut“ istorija Lietuvos įvaizdžiui žalos neturėjo padaryti, todėl ir toliau bus siekiama pritraukti investicijų į finansines technologijas.
„Užsienio investuotojai, prieš priimdami sprendimus, vertina tikrai visas aplinkybes, visus aspektus. Ir tikrai mes, Lietuva, nuveikusi tokį didžiulį darbą, skatindama finansinių technologijų plėtrą, manau, turime visus pagrįstus argumentus, kad būtume numeris vienas pasirenkant jurisdikciją“, – įsitikinęs finansų ministras.
Lietuva finansinių technologijų srityje pirmauja pasaulyje ir į priekį užleidžia tik Didžiąją Britaniją.
