Dėl infliacijos kaltinti eurą esą mažų mažiausia neatsakinga, ypač politikams, kurie taip pelnosi greitų naudos taškų. O euras ir toliau lieka tarsi niekino valiuta, skirtingai nei savu su pasididžiavimu laikytas litas. Ekonomistai mano, kad lietuviai euro naudą turbūt įvertins kaip ir Vakarų europiečiai, praėjus maždaug 20 metų.
Pasitinkant 2015 metus, tą vidurnaktį Lietuva pasitiko ir naują valiutą – eurą. Litas tapo istorija.
„Vienas etapas pasibaigė ir, aš manau, kad šitas etapas yra išskirtinis Lietuvai, istorinis etapas“, – tą naktį sakė tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Džiugūs tąnakt dėl naujos valiutos buvo ne tik politikai. Bet netrukus nuotaikos ėmė bjurti. Ir dabar tuo, kad nacionalinė valiuta yra euras, anot „Baltijos tyrimų“, nepatenkinti beveik pusė visų apklaustų Lietuvos gyventojų. Patenkintų – perpus mažiau. Ir nors „Eurobarometro“ tyrimas rodo augantį lietuvių optimizmą euro atžvilgiu. Geru eurą laikančiųjų skaičiai dvigubai didesni, bet blogu – nedaug tesiskiria. Ekonomistai sako, kad euras nuvertinamas nepelnytai.
„Mes patekom į stabilumo ir saugos zoną. Ir praktiškai jau nesam blaškomi kaip laivelis audrų, kai nuo kiekvienos krizės, ar tai Rusijos, ar tai Argentinos, turėdavom kentėt dėl aukštų palūkanų ir devalvavimo rizikos ir visų kitų dalykų. Tai dabar tikrai galim laisvai prekiauti, saugiai, laisvai keliauti, laisvai dirbti ir atrodo, kad tokia erdvė visuomet ir buvo, taip ir turi būti“, – sako signataras, ekonomistas Stasys Kropas.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis taip pat išskiria euro suteikiamą saugumą: „Didesnis saugumas, taip pat ir didesnis ekonominis saugumas, kuris pasireiškia aukštesniais reitingais. Aukštesni šalies reitingai turi labai apčiuopiamą vertę palūkanose, kurias riekia mokėti už skolą. Taip pat mes tiesiog dabar esame aukštesnėje lygoje.“
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad euras padeda sutaupyti valstybei: „Dabar pavyzdžiui, skolinantis trejų metų laikotarpiui, nieko nekainuoja valstybei pasiskolinti. Ir dėl to kiekvienais metais labai daug lėšų sutaupoma valstybės biudžete. Skolos aptarnavimo išlaidos kiekvienais metais mažėja. Tai reiškia, kad tas lėšas galima nukreipti visiems kitiems socialiniams poreikiams. Aišku, tai sunku apčiuopti, sunku pamatyti, bet yra tikrai didžiulė nauda finansinė, kurią skaičiuojame šimtais milijonų eurų.“
Ne tik valstybė skaičiuoja euro naudą. Paskolos atpigo ir verslui. Į užsienio rinkas keliauja 99 proc. SBA įmonių grupės pagamintų baldų ir 80 proc. tekstilės produkcijos. Ir nors buvo euro įvedimo vienkartinių išlaidų, jos esą jau seniai atsipirko.
„Pirkėjai pirko eurais, turėjome litą. Tad turėjome valiutos konvertavimo išlaidas. Be to, bankiniai pavedimai kainavo gana ne pigiai. O dirbant su užsienio rinkomis, tokių pavedimų daroma keli tūkstančiai per metus. Tai mūsų grubiais paskaičiavimais, SBA grupė per tuos kelerius metus sutaupė apie 150 tūkst. eurų“, – teigia SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė.
Bet euras murkdomas dėl kainų. Gyventojams rūpi tai, su kuo jie patys kasdien susiduria – už maistą moka daugiau, nors ir pajamos ir apskritai gerovė, irgi auga. Žmonės rodo į Lenkiją, kuri neturi euro, ir sako, kad ten viskas pigiau.
Ekonomistai aiškina, kad Lenkija euro neįsiveda dėl įvairių priežasčių, tarp kurių ekonomikos dydis ir, palyginti su BVP, menkas eksportas. Todėl Lenkijai daugiau naudos iš savos pinigų politikos.
O pasakymą, kad Lietuvoje „kiek kainavo litais, dabar kainuoja eurais‘ ekonomistai vadina legenda. Nors kainos Lietuvoje, per ketverius metus, sutariama, iš tikrųjų išaugo.
„Mes tikrai matėm įvairiausius patikinimus ir ekspertus, kurie sakė, kad nieks nesikeis, kainos nekils, viskas bus kitaip. Eilinį kartą nepataikė. Pokyčiai vyko tokie, kokie buvo visose šalyse, tarp kitko, įsivedus eurą“, – pastebi ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tačiau N. Mačiulis sako, kad ekonomistai nesakė, kad kainos po euro įvedimo nedidės.
„Joks ekonomistas prieš euro įvedimą nesakė, kad kainos nedidės. Sakė, kad kainos nedidės dėl euro, jos didės dėl kitų priežasčių. Būtent dėl didėjančių atlyginimų, dėl didėjančių darbo sąnaudų, kai kurių brangstančių žaliavų, tai ir vyko. Euras turbūt matomas kaip atpirkimo ožys, bet tai tikrai ne jo kaltė, kad padidėjo paslaugų kainos Lietuvoje. Ir, jeigu būtų dabar likęs litas, ne mažiau būtų padidėjusios kainos“, – pastebi jis.
Bet litai virto makulatūra ir esą jau nėra prasmės jais tebeskaičiuoti. O kainos, Lietuvos banko teigimu, per ketverius metus augo beveik dešimtadaliu, arba maždaug po 2 proc. kasmet. Darbo užmokestis, atmetus kainų įtaką, beveik ketvirtadaliu. Tačiau jokie politikai, nei tie, kurie siūlo sugrąžinti litą, nei tie, kurie dėl euro kaltina infliaciją, esą neturėtų taip elgtis.
„Yra politinių grupuočių, kurios naudojasi tuo ir šitą eskaluoja. Jeigu mes jau sutarėme, kad euras buvo labai svarbus geopolitinis žingsnis, mes turime tobulinti komunikaciją. Ir praktiškai turėtume atskirti du dalykus: kiek pats euro įvedimas prisidėjo prie kainų su tam tikromis techninėmis sąnaudomis ir kiek euro įvedimas paspartino ekonomikos augimą“, – pastebi S. Šiaudinis.
S. Kropas sako, kad didžiausia bėda, jog ant euro „nurašomos“ įvairios problemos.
„Jis (euras – LRT.lt) yra kaip etalonas vertės mato, taupymo, prekybos, sakysime, mainų. Ir jis tai atlieka vis dėlto puikiai, nežiūrint įvairių bėdų, krizių ir pranašų. Bėda, kad ant euro galima daug ką „nurašyti“. Ir kad euru lygtai niekas nebesirūpina. Jeigu litas buvo mūsų valiuta, tai dabar euras lyg tai kažkieno valiuta. Bet tai yra tokia pat mūsų valiuta ir turėtų būti vykdomas nuolatinis ir šviečiamasis darbas, aiškinamasis darbas“, – sako S. Kropas.
Euro naudą Lietuvos gyventojai, spėjama, įvertins kaip ir Vakarų europiečiai, praėjus nemažai laiko. „Sveikas atvykęs“ jam sakys galbūt tik po poros dešimtmečių. Ekonomistai sako – euras skurdo nesumažino, o išryškino. Bet čia irgi ne jo kaltė, o ligšiolinių valdžių nepadaryti būtini darbai. Ši valdžia, esą reikia pripažinti, šio bei to imasi, bet ne iki galo ir turbūt bus viskas tik prabėgomis.
