Europos centrinis bankas (ECB) kasmet tiria, koks yra metalinių pinigų poreikis visoje euro zonoje. O tuomet jau sprendžiama, kiek jų kaldinti.
Dažniausiai į apyvartą išleidžiamos 1 ir 2 euro centų monetos – 2016–2017 metais jų pagausėjo net 3,6 milijardo vienetų. Galima palyginti, kad tuo pat laikotarpiu naujų vieno ir dviejų eurų monetų buvo nukaldinta apie 1,6 mlrd.
Kai kuriose valstybėse stengiamasi atsisakyti smulkiausių pinigėlių. Antai Suomijoje ir Olandijoje kainos apvalinamos iki dešimčių euro centų.
Nepaisant to, menkos vertės monetos išlieka teisėta atsiskaitymo priemone. Nuolat girdėti raginimų jų išvis atsisakyti.
Tokio sprendimo šalininkai remiasi taupymo sumetimais – nukaldinti vieno ar dviejų euro centų monetą atsieina daugiau, nei siekia jos vertė. Tačiau nurašyti jas įmanoma tik apsisprendus visai euro zonai.
Smulkiausi pinigai dažnai pametami arba suberiami į taupykles. Tad pasitaiko, kad jų apyvartoje pritrūksta.
Antai Belgijos finansų ministerija praėjusią vasarą ragino piliečius grąžinti kuo daugiau varinių monetų į bankus, nes buvo juntamas jų stygius.
ECB duomenimis, šiais metais devyniolikoje euro zonos valstybių bus nukaldinta naujų monetų, kurių vertė sieks 2,1 milijardo eurų. Tai – ne ką mažiau negu pernai, kai į apyvartą buvo paleista 2,2 mlrd. eurų metalinių pinigų pavidalu. Didžiąją dalį šiųmečių monetų pagamins vokiečiai – iš viso už 632 mln. eurų, iš kurių 231 mln. eurų bus skirtos numizmatams.
Kiekviena euro zonos valstybė kasmet gali išleisti po dvi progines monetas, kurios yra teisėta atsiskaitymo priemonė visame regione. Jos leidžiamos skirtingu tiražu – pavyzdžiui, lietuviškų nukaldinama nuo 500 tūkst. iki milijono. Šįmet turėtų pasirodyti 2 eurų monetos, skirtos Žemaitijai ir daugiabalsėms lietuvių dainoms.
Valstybės taip pat leidžia kolekcines monetas.
Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininko Egidijaus Paleckio teigimu, šįmet numatyta jų nukaldinti 6 temų. Pavyzdžiui, 10 eurų sidabrinė moneta bus skirta stintų žvejybai, 5 eurų – Užgavėnėms.
Taip pat toliau bus kaldinamos kolekcinės pusantro euro monetos. „Tradicija leisti pusantrokus kilo 2017 metais ir patirtis parodė, kad jie itin populiarūs, todėl šios monetos įprastai leidžiamos didesniu tiražu – apie 30 tūkst. vienetų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo E.Paleckis.
Stambiausi banknotai pamažu pradės nykti
Kas dar nelaikė rankose violetinio 500 eurų banknoto, turėtų paskubėti. Mat dauguma euro zonos šalių jau sausį stabdys jų spausdinimą – taip pasielgs 17 iš 19 nacionalinių centrinių bankų. Tik Austrija ir Vokietija juos nustos spausdinti vėliau – balandžio 26 d.
Stambiausi 500 eurų banknotai nebus išimami iš apyvartos ir gali būti naudojami mokėjimui. Toks banknotas yra vienas vertingiausių pasaulyje, atsiliekantis tik nuo kelių, tarp jų 1000 Šveicarijos frankų (1017 eurų), kupiūrų.
Jau seniai aiškinama, kad dėl aukštos vertės 500 eurų banknotai yra itin vertinami nusikaltėlių, plaunančių pinigus ir finansuojančių teroristus.
ECB duomenimis, 500 eurų banknotai sudaro vos 2,4 proc. visų apyvartoje esančių kupiūrų, tačiau bendra jų vertė siekia net 20 proc. Lapkričio pabaigoje euro zonoje buvo apie 521 mln. penkiašimtinių banknotų.
Parengta naudojantis ir „Spiegel.de“ bei ELTA informacija
