Paslaptis paprasta – pensininkai neturi nuostatos, kad jiems „ne lygis“ ar žema ieškoti akcijų, nuolaidų, pirkti pigų daiktą.
Plačiau apie tai – pokalbyje su psichologu Visvaldu Legkausku.
– Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent kažkiek taupo tik kas antras žmogus. Taigi pusė žmonių sunkmečiui neatsideda nė cento. Lietuviai neturi iš ko taupyti, kaip dažnai patys gyventojai tvirtina, ar nemoka taupyti?
– Turbūt yra abu dalykai. Iš tikrųjų lietuvių pajamos yra vienos mažiausių ES-oje, o kuo mažiau pajamų, tuo yra sunkiau sutaupyti.
Bet antra dalis yra mokėjimas taupyti, nes jei tu nori taupyti ir turi tokį tikslą, kad tau liktų mėnesio pabaigoje, tą galima padaryti ir iš labai nedidelių pajamų.
– Kaip paaiškinti, kad labiau taupo tie, kurių pajamos mažiausios? Pensininkai taupo labiau nei jauni žmonės, kurių pajamos už pensininkų yra keliskart didesnės.
– Pensininkai per savo gyvenimą krizių matė daug ir jie žino labai paprastą dalyką – pinigų reikia turėti. Kad ir kaip begyventum – gerai ar blogai – gali būti blogiau.
Ir jeigu neturėsi atsargų, bus dar blogiau nei tuo atveju, kai atsargų būtų.
Kai žmonės turi motyvaciją, jie taupyti išmoksta ir iš labai mažų pajamų. Yra pensininkų, kurie net ir gaudami 250 eurų pensijų, vis tiek susitaupo.
– Tai yra sugebėjimas ar gyvenimo pamokos, kai net iš 250 eurų yra atsidedama?
– Tai yra žmogaus įgūdis, o įgūdis ateina mokantis iš gyvenimo pamokų. Taip pat tai yra požiūrio į save klausimas.
Nes jei žmogus manys, kad jis yra toks, kuris nesugeba taupyti, negali skaičiuoti ir labai blogai jaučiasi, jei skaičiuoja pinigus, tai yra vienas iš didžiųjų barjerų, neleidžiančių sutaupyti.
– Žiūrint į statistiką, matyti, kad lietuviai nelabai daro išvadas dėl taupymo. Prieš 6 metus buvo atliktas tyrimas ir suskaičiuota, kad ir tada žmonių taupė tiek pat kaip ir dabar – kas antras. Kodėl gerėjant ekonomikai, augant žmonių atlyginimams, daugiau žmonių nepradeda taupyti?
– Būtent todėl, kad gerėja ekonomika ir auga atlyginimai. Žmonių santaupos labiausiai augo per krizę, kada visi staiga suprato – gyvenimas blogėja ir jei pinigų neturėsi, nežinia, kaip viskas gali dar labiau pablogėti.
– Kokia yra auksinė taisyklė, kad žmonės per šventes nepamestų sveiko proto ir prisimintų, kad ir sausio 2 dieną reikės iš kažko parduotuvėje sumokėti už maistą?
– Biudžetas. Reikia apsibrėžti, kiek dovanoms jūs skirsite pinigų. Labiausiai žmonės galvą pameta, kai perka impulsyviai ir negalvoja, kiek gali sau leisti.
Man patiko, gražu, noriu pradžiuginti artimą žmogų ir tada nebežiūriu į kainą, nes juk meilė ir santykiai neįkainojami. Pasidavusiems štai tokiam impulsyvumui sausio 2 dieną tikrai būna sunku.
