52 metų vilnietis Arnoldas prisipažino, kad kadaise pirktus loterijų bilietus išdėlioti ant stalo būtų neužtekę vietos. Tad teko juos paskleisti ant grindų. Ir tai jie tilpo tik sudėti krūvelėmis.
Vilnietis patvirtino seną tiesą: loterijose jis daugiau išleido pinigų, nei išlošė.
Prieš atsisveikindamas su bilietais finansininko profesiją turintis vyras viską kruopščiai suskaičiavo.
Ant grindų Arnoldas su vaikais išdėliojo 2007–2012 metais pirktus bilietus. Tačiau ir iki šiol jis tebelošia įvairiose loterijose.
Tiesa, dabar jau vyras bilietus perka nebe su tokiu dideliu užsidegimu.
Viską susirašė skaičiais
Arnoldas niekaip nerasdavo laiko išrūšiuoti maišeliuose sukauptų loterijos bilietų. Tai jis patikėjo padaryti vaikams.
Išdėliojus bilietus paaiškėjo, kad vien „Teleloto“ jų yra 1370 už 2740 litų (794 eurus).
„Vikinglotto“ Arnoldas per penkerius metus nupirko už 1378 litus (399 eurus).
Pastarosios loterijos bilietus vilnietis kartais pirkdavo keliems tiražams, pildydavo kelis variantus, tad tikslaus jų skaičiaus pasakyti neįmanoma. Vienas bilietas kainavo nuo 2 iki 64 litų (nuo 0,58 iki 18 eurų).
Paklaustas apie laimėjimus Arnoldas nusišypsojo. Jis rinko ir juos liudijančius kvitus. Iš tų popierėlių susidaranti suma – 916 litų (265 eurai). O iš viso per penkerius metus vilnietis loterijoms išleido 3200 litų (927 eurus).
Didžiausias „Vikinglotto“ laimėjimas buvo 151 litas (44 eurai), o „Teleloto“ – 15 litų (4 eurai) ir elektrinė keptuvė, kurią Arnoldas pardavė už 70 litų (20 eurų).
Pirkdavo ne tik miestuose
Arnoldas kiekvieną savaitę loterijoms skirdavo po 80 litų (23 eurus). Prie šios sumos jis pridėdavo ir visus nedidelius laimėjimus. Tarkim, jeigu laimėdavo 10 litų (2,9 euro), kitą savaitę bilietų pirkdavo už 90 litų (26 eurus).
Kodėl Arnoldas tiek metų pirko bilietus? „Kiekvieną savaitę būdavo tam tikra viltis, apimdavo azartas“, – aiškino vilnietis.
Jis neturėjo prietarų bilietus pirkti tam tikrą dieną ar iš tos pačios kasininkės. Atvirkščiai – stengdavosi jų įsigyti vis kitoje vietoje, sustojęs bet kuriame kaime dairydavosi parduotuvės.
Sėkmė šypsosi dar rečiau
Išdėliojęs senus bilietus Arnoldas pasakojo, kad naujų nebekaupia, nes žaisdamas dabar juos perka internetu.
Internetu pastaruoju metu atkeliauja ir kiekvieno tiražo rezultatai. Dažniausiai jie nepradžiugina. Vyrą kompiuteris kviečia bandyti dar kartą.
Arnoldas kol kas dar nemėgino savo interneto paskyroje susirinkti informacijos apie pirkimų istoriją – kiek kartų jau yra žaidęs, ką laimėjęs. Tai jis žada padaryti vėliau.
Anksčiau Arnoldas prieš kiekvieną tiražą sėsdavo prie televizoriaus ir braukydavo bilietus. Vėliau jis beveik atsisakė įpročio žiūrėti televizorių, todėl bilietus tikrindavo terminaluose. O dabar tai galima padaryti internetu.
„Dabar žaidžiu rečiau, nes pastebėjau, kad perkant bilietus internetu sėkmė šypsosi dar rečiau“, – dėstė vyras.
Paklaustas, ar nesuskausta širdis prisiminus, kiek pinigų išleista loterijoms, Arnoldas atsakė neigiamai: „Dalis loterijų pajamų keliauja sportui. Man, kaip sportuojančiam žmogui, tai irgi svarbu.“
Milijonierius – po šimto tūkstančių metų
Jeigu pirktume po du loterijos bilietus per savaitę, galėtume tikėtis atspėti 6 skaitmenis iš 49 ir Aukso puodą kartą laimėti per 134 tūkst. metų. Tokie skaičiai buvo pateikti LRT radijo laidoje „PIN kodas“.
Perkant po 100 bilietų per savaitę visą savo suaugusio žmogaus gyvenimą, tikimybė laimėti Aukso puodą pasiektų vieną šimtąją.
Prieš kelerius metus Lietuvoje nupirkta loterijos bilietų už beveik 60 mln. eurų. O laimėjimų išmokėta beveik 30 mln. eurų. Lyginant šiuos skaičius su Arnoldo išlaidomis ir laimėjimais nesunku pastebėti, kad jis nėra tarp laimingųjų loterijų žaidėjų.
Statistika liudija, kad už kiekvieną į loterijas investuotą eurą gauname 53 centų grąžą. O Arnoldas gavo beveik keturis kartus mažiau, nei investavo.
1370
Tiek „Teleloto“ bilietų Arnoldas yra įsigijęs per penkerius metus.
