0,02976 MW. Atrodytų, ne itin įspūdingas skaičius. Būtent toks nurodytas buvusio ūkio ministro, o dabar – Seimo nario ir kandidato į sostinės merus konservatoriaus Dainiaus Kreivio interneto svetainėje. Konkrečiau – skyrelyje „Skaidrus meras“.
Čia politikas viešai išklojo esąs įmonės „Catus“ akcininkas ir išvardijo jos iš dalies valdomas kitas bendroves.
Tai – Specializuota komplektavimo valdyba, „Makveža“, „SKV-Valda“, „Statybų gausa“, „Silikatas“ ir „Silikato karjeras“.
„Statybų gausai“ priklauso aštuoni, o „SKV-Valdai“ – septyni saulės elektrinių vienetai, gaunantys elektros tarifo subsidiją. Visų šių elektrinių galingumas – 0,02976 MW.
Sutartys sudarytos 2012 12 20.“ Taip skelbiama D.Kreivio svetainėje.
Tačiau kitas skaičius, tiesiogiai susijęs su ne tokiu įspūdingu pirmuoju, yra gerokai suprantamesnis – beveik 870 tūkstančių eurų.
Tiek šios bendrovės jau yra gavusios paramos iš Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, į kurį pinigus suneša visi šalies elektros vartotojai.
Teko pristabdyti arklius
O tai, kad iki 30 kilovatų galios elektrinėms iki šiol iš VIAP biudžeto mokama nemenka subsidija, yra anksčiau Energetikos ministerijai vadovavusio kito konservatoriaus Arvydo Sekmoko palikimas.
Šio prieštaringai vertinamo ministro kadencijos metu buvo nustatytas stulbinantis saulės elektros energijos supirkimo tarifas – 2011-aisiais jis siekė net 1,63 lito (48 euro centus) už kilovatvalandę, jei superkama iš jėgainės, kurios galia siekia iki 30 kilovatų (kW).
Vėliau tarifas kasmet buvo mažinamas, o 2013-aisiais naujam energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui ir Seimui teko pristabdyti saulės energijos gamintojus, nes norinčiųjų imtis šios veiklos atsirado gerokai daugiau kaip 10 tūkstančių.
Mat tokiam kiekiui energijos supirkti reikėjo net po 90 mln. litų (26 mln. eurų) kasmet, o tai būtų skaudžiai atsirūgę kiekvienam elektros vartotojui.
Nesuspėjusieji laiku pradėti gamybos turėjo nuleisti rankas arba susitaikyti su mažesnėmis supirkimo kainomis. Tačiau tie, kurie jėgaines įsirengė laiku, iki šiol gauna 12 metų jiems priklausančią subsidiją iš VIAP biudžeto.
Kiekvienai įmonei – po pusę
Vieša paslaptis, kad į pelningą traukinį tuomet mėgino suspėti ir nemažai pasiturinčių verslininkų ar net politikų.
Daugelyje vietų buvo įrengtos kur kas galingesnės nei 30 kW jėgainės, tačiau jų ir sklypų savininkai šį turtą suskaidė ir dabar jis priklauso atskiroms bendrovėms ar asmenims.
Kadangi formaliai savininkų yra daugiau ir galia neperžengia įstatymo numatytos ribos, kiekvienam jų atseikėjama ir tam tikra suma VIAP lėšų. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono Budrikų kaimo Ryto gatvėje tokių jėgainių, kurias valdo skirtingi šeimininkai, yra net 25.
Savo ruožtu D.Kreivio ir jo verslo partnerių saulės elektrinės sumontuotos ant kai kurių jų pačių iš dalies valdomų statybos prekių tinklo „Mokiveži“ parduotuvių.
Taip yra Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Klaipėdoje. Visų saulės energijos gamybos įrenginių, esančių ant kiekvienos iš šių parduotuvių, galia kone dvigubai viršija VIAP paramai numatytą ribą.
Tačiau pinigai vis tiek byra. Mat bendrovės „Statybų gausa“ ir „SKV-Valda“, kurių net būstinės yra po vienu stogu, valdo po pusę šių įrenginių, o tuomet 30 kilovatų nė viena neviršija.
Galbūt tik sutapimas, tačiau vos keturis darbuotojus turinti „SKV-Valda“ yra įsteigta 2013-ųjų sausį, kai tuometė valdžia jau springo nuo suplanuotų ir statomų saulės elektrinių.
Sumos – ne mažareikšmės
Kaip skelbiama energijos išteklių biržos „Baltpool“ svetainėje, kasmet abi D.Kreivio ir jo verslo partnerių valdomos įmonės gauna dešimtis tūkstančių eurų VIAP paramos.
„SKV-Valda“ nuo 2013-ųjų iki šių metų spalio susižėrė 409,3 tūkstančio eurų. Daugiausia – būtent per šių metų dešimt mėnesių – 72 tūkst. eurų.
„Statybų gausai“ nuo 2013 metų atiteko dar daugiau – 460,2 tūkst. eurų. Per šių metų sausio–spalio mėnesius – lygiai 80 tūkst. eurų.
Teisiškai viskas skaidru, net ir tai, kad toje pačioje vietoje esančias jėgaines siekdamos gauti paramos valdo dvi tarpusavyje susijusios įmonės.
Todėl ir D.Kreivys „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad su juo susijusios bendrovės veikia nepriekaištingai: „Negaliu pakomentuoti, kas kokiai įmonei priklauso.
Visi konkursai vyko sąžiningai, aš pats juose nedalyvavau.
Mano žiniomis, visi projektai vykdomi skaidriai ir aiškiai.“
Nematė tik aklas ir kurčias?
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis neslėpė, kad pakvipus didelėmis subsidijomis už saulės gaminamą elektrą iš tiesų buvo steigiamos atskiros bendrovės, kurioms padalyti sklypai ar kiti plotai su jėgainėmis.
„Viskas padaryta teisėtai, pagal Lietuvos įstatymus. Tuo užsiėmė labai rimti teisininkai. Tik aklas ir kurčias galėjo nematyti, kas dedasi. Deja, dėl kažkokių priežasčių nebuvo laiku reaguojama“, – skėsčiojo rankomis V.Mačiulis.
2012-aisiais saulės modulių kainos nukrito kone perpus, todėl kitiems metams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos numatytas skatinamasis tarifas žadėjo labai greitą investicijų atsipirkimą.
„Stabdyti tą procesą tikrai reikėjo, nors gal ir ne tokiais būdais, kaip buvo padaryta. Bet kuriuo atveju mums tokia apsukruolių veikla, tegul ir teisėta, nebuvo naudinga, nes tai kompromituoja visą saulės energetiką“, – aiškino asociacijos vadovas.
Padarė meškos paslaugą visam sektoriui
Linas Balsys, Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos tarybos narys:
„Kiek pamenu, žmonės ar įmonės tuomet tikrai padalydavo saulės elektrines atskiriems juridiniams vienetams. Tačiau pati paramos esmė buvo tokia, kad ji turėjo priklausyti vienam gyventojui ar įmonei, kuri nori steigti mažąją saulės elektrinę.
Tie, kurie jas skaidė, įstatymų turbūt nepažeidė. Tai – gudravimas, nors ir nėra labai sąžininga taip elgtis.
Energetikos ministerijai tada siūliau aiškintis, kas taip pasielgė, pasidalijo jėgaines ir bandė gudrauti, tačiau buvo nuspręsta pristabdyti paramą visiems. Todėl tie, kurie bandė apeiti įstatymus, padarė meškos paslaugą visai saulės energetikai.“
Sulaukęs nepalankių išvadų nusprendė trauktis
Ūkio ministru dirbęs D.Kreivys atsistatydino 2011 metų kovą, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad jis nevykdė reikalavimo vengti interesų konflikto, kai paskyrė ES paramą su jo motina susijusioms įmonėms.
Tuomet buvo pranešta, kad ministro įsakymu apie 6 mln. litų (beveik 1,74 mln. eurų) skirta mokykloms, kuriose darbus turėjo atlikti su D.Kreivio motina F.Kreiviene iš dalies susijusi įmonė Specializuota komplektavimo valdyba kartu su dviem kitomis bendrovėmis.
Prezidentei D.Grybauskaitei pareiškus nepasitikėjimą, ministras pasitraukė vos sulaukęs nepalankių VTEK išvadų, nors tvirtino su jomis nesutinkantis ir nesijaučiąs kaltas.
„Apgailestauju, kad nepavyko išvengti šios interesų konflikto galimybės. Tai man buvo puiki pamoka, kad ateityje reikia būti atidžiam net mažiausioms detalėms“, – taip dabar skelbiama D.Kreivio asmeninėje svetainėje.
