„Natūralu, kad nuspręsti papildomai kaupti pensiją yra sudėtinga, bet nuo kitų metų sausio 1 d. visi dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, turės priimti sprendimą – kaupti ateičiai II pensijų pakopoje, nekaupti iš vis ar rinktis savarankišką kaupimą III pakopoje.
Norint gauti maksimalią finansinę grąžą iš sukauptų pinigų pensijoje, svarbu pasirinkti labiausiai jūsų poreikius atitinkantį pensijų kaupimo būdą“, – sako Šarūnas Ruzgys, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ direktorius.
Kaip keičiasi kaupimas II pakopoje?
Didžioji dalis kaupiančių dirbančių žmonių šiuo metu kaupia II pakopoje pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2 proc. iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. – valstybės skatinamoji išmoka, skaičiuojama nuo vidutinio šalies atlyginimo.
„Šiems kaupiantiesiems nuo kitų metų, perskaičiavus atlyginimus pagal naują sistemą, kaupimo formulė taps 3+1,5. Tai reiškia, kad pats žmogus pinigų savo ateičiai atsidės tiek pat, kaip iki šiol, iš valstybės gaus 1,5 proc. jau nuo tuo pačiu koeficientu padidinto vidutinio darbo užmokesčio, – sako Šarūnas Ruzgys. – Be to, nuo kitų metų kaupimas nebeturės įtakos Sodros pensijai, t. y. Sodros pensija proporcingai nebemažės, kaip buvo iki šiol. Iš pirmo žvilgsnio didesnį tarifą (ne 2, bet 3 proc.) kaupiantiesiems kompensuos mažėjantys mokesčiai, todėl pinigų po visų mokesčių net ir kaupdami ateičiai, turėsime netgi šiek tiek daugiau“.
Kaupiantieji, kurie iki šiol patys prie kaupimo neprisidėdavo, pagal naują kaupimo formulę tą pradės daryti – bus savaime įtraukti į pensijų kaupimo sistemą. Nuo 2019 metų vietoje šiuo metu taikomų 2 proc., pasikeitus atlyginimų skaičiavimui, pats žmogus prisidės 1,8 proc., o iš biudžeto už tai gaus 0,3 proc. paskatą nuo vidutinio darbo užmokesčio. Ir paties žmogaus įmoka, ir paskata didės kasmet po 0,3 proc., kol pasieks 3+1,5 proc.
„Vertinant tai, kad ši paskata iš biudžeto sudarys kiek daugiau negu 16 eurų per mėnesį, per metus galima tikėtis beveik 200 eurų įmokos į asmeninę pensijos sąskaitą iš valstybės biudžeto vien už tai, kad 3 proc. nuo atlyginimo žmogus ne suvartos, o atsidės savo paties ateičiai. Skaičiuojama, kad kaupiant II pakopoje ilgą laiką, vidutinę algą gaunantis asmuo gali tikėtis iki 20-30 proc. priedo prie būsimos Sodros pensijos“, – sako Š. Ruzgys.
Ką reiškia kaupimas III pakopos pensijų fonduose?
III pensijų pakopoje savarankiškai kaupiame pensijai ir už tai gauname mokestinių lengvatų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kaupimu III pakopoje vadinamas ir kaupimas pensijų fonduose, ir įvairūs gyvybės draudimo produktai.
„Tarpusavyje jie yra panašūs mokesčių lengvatomis, tačiau turi daugybę skirtumų: kai pensijų fondai skirti sukaupti ateičiai kuo didesnę sumą ir kuo pigiau, tai gyvybės draudimo produktai – apsidrausti gyvybei ir dalį lėšų sukaupti ateičiai. Tad prieš renkantis kaupimo III pensijų pakopoje įrankius, būtina sau įsivardinti kaupimo tikslą“, – paaiškina bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.
Įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis paprastai nėra nustatomas – kiekvienas gali pasirinkti, kokią kasmėnesinę sumą nori kaupti pasirinktame pensijų fonde – tai gali būti ir 1 euras. Be to, papildyti savo pensijų fondą galima ne tik periodinėmis, bet ir vienkartinėmis įmokomis, kurių dydį taip pat pasirenkate patys. Įmokas į jūsų pensijų fondą galite mokėti pats ar sutuoktinis, darbdavys.
Svarbu žinoti, kad lėšas, atsitikus nenumatytiems atvejams, leidžiama išsiimti ir anksčiau negu sulauktas pensinis amžius. Žinoma, tokiu atveju tektų grąžinti mokesčių lengvatas, jeigu jomis buvo naudotasi.
„Lietuvoje kaupimas III pakopos pensijų fonduose yra skatinamas mokestinėmis lengvatomis, – paaiškina Šarūnas Ruzgys. – Kai įmokas į pensijų fondą daro privatus asmuo, galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kuri šiuo metu siekia 15 proc., nuo 2019 m. – 20 proc.
Ši lengvata taikoma, kai per metus į fondo sąskaitą pervedama ne daugiau kaip 25 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau, pagal galiojančią sistemą, neviršijant 2000 eurų, o nuo 2019 m. – neviršijant 1500 eurų. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. kasmet deklaruojant pajamas bus galima susigrąžinti iki 300 eurų“.
Svarbu žinoti, kad III pakopoje, kitaip nei II pakopoje, naudotis sukauptomis lėšomis galima nesulaukus pensinio amžiaus, be to, visas sukauptas turtas yra besąlygiškai paveldimas.
Ką rinktis?
„Akivaizdu, kad ši sistema sukurta taip, kad mažesnių pajamų žmonėms būtų dar patrauklesnė. Tai reiškia, kad II pakopoje mažesnių pajamų gavėjai patys taupymui skiria mažiau nei prisideda valstybė. Minimalaus atlyginimo gavėjas, skaičiuojant nuo dabartinės 400 eurų dydžio algos, pats mokės apie 15 eurų, o iš valstybės gaus 16,40 eurų – tai daugiau negu dviguba nauda, palyginti su tuo, kiek žmogus pats atideda į savo sąskaitą, – aiškina Š. Ruzgys. – Tad galima drąsiai sakyti, kad žmonėms, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas, kaupti II pakopoje tikrai apsimoka. Apie kaupimą III pakopoje turėtų galvoti tie, kas uždirba kiek daugiau ir gali skirti papildomų lėšų savo pensijai“.
Bendrovės direktorius priduria, kad jau dabar akivaizdu, jog siekiant užsitikrinti orią senatvę, būtina taupyti papildomai, t. y. ir III pakopoje. Geriausia tai daryti pasirinkus abi pensijų kaupimo pakopas.
„Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje kas mėnesį reikia gauti bent 70-80 proc. šiandien uždirbamo atlyginimo. To įmanoma pasiekti ne tik dalyvaujant II pakopos pensijų fondų sistemoje, bet ir kaupiant III pensijų pakopos fonduose.
Svarbu nepamiršti, kad kaupdami III pakopos pensijų fonduose galite patys nustatyti kasmėnesinės įmokos dydį, tad įsivertinus savo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, tikrai verta skirti bent nedidelę įmoką ir III pensijų pakopos fondams“, – pasakoja Š. Ruzgys.
Pasak Š. Ruzgio, kaupiant kompleksiškai, II ir III pakopos pensijų fonduose, galima sukaupti sumą, kuri leis senatvėje gyventi be sunkumų, užsiimti laisvalaikio veiklomis ir nesirūpinti dėl papildomų pajamų.
